Ar kiekvieną pavasarį atrandante savo sode naujas kenkėjų sukeltų pažeidimų vietas, nepaisant visų pastangų apsaugoti augalus? Galbūt pastebėjote, kad nepaisant reguliarių priežiūros darbų ir naudojamų apsaugos priemonių, tam tikri kenkėjai, ypač kurkliai, vis tiek sugeba išgyventi žiemą ir pavasarį vėl pradeda kenkti jūsų augalams. Daugelis sodininkų susiduria su šia problema, nes įprastos kenkėjų kontrolės priemonės neužkerta kelio kenkėjų žiemojimui. Laimė, yra paprastas, bet itin efektyvus būdas žymiai sumažinti kurklių populiaciją dar prieš žiemą – išnaudojant jų natūralų elgesį ir biologinius instinktus.

Kodėl kurkliai ieško šiltos vietos žiemoti

Temperatūrinis elgesys yra esminis kurklių išgyvenimo mechanizmas. Artėjant šaltajam sezonui, šie vabzdžiai instinktyviai ieško šiltesnių vietų, kur galėtų praleisti žiemą. Kurkliai negali patys reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl jie priklauso nuo aplinkos šilumos. Kai dirvožemio temperatūra nukrinta žemiau 10°C, jie pradeda aktyvią šiltos vietos paiešką, kuri apsaugotų juos nuo mirtino užšalimo.

Pūvančios organinės medžiagos, ypač mėšlas, jiems yra idealus prieglobstis dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, organinių medžiagų irimo procesas sukuria mikrobiologinę šilumą – temperatūra tokiose vietose gali būti 5-8°C aukštesnė nei aplinkiniame dirvožemyje. Antra, organinės medžiagos suteikia izoliaciją, kuri padeda išlaikyti stabilią temperatūrą net per stiprius šalčius, kai dirvožemio paviršius užšąla.

Tyrimai rodo, kad kurkliai gali aptikti šilumos šaltinius net per kelių metrų atstumą. Jie naudoja specialius jutimo organus, esančius ant antenų, kurie gali fiksuoti net menkus temperatūros skirtumus. Šis gebėjimas leidžia jiems nukreipti savo judėjimą į šiltesnius plotus, kuriuose yra organinių medžiagų. Jie taip pat instinktyviai traukiasi gilyn į dirvą, kai paviršiaus temperatūra krinta, ir sąmoningai renkasi vietas, kuriose būna daugiau drėgmės, nes tai padeda išvengti kūno skysčių praradimo – dar vienos grėsmės jų išgyvenimui žiemą.

Kaip sukurti efektyvius kurklių spąstus rudenį

Tinkamas laikas: Spąstus kurkliams įrenkite, kai dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje nukrenta iki 8-10°C. Tai paprastai įvyksta likus 2-4 savaitėms iki pirmųjų stiprių šalnų. Jūsų regione šis laikotarpis dažniausiai būna spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, tačiau tikslų laiką galite nustatyti naudodami dirvožemio termometrą. Įkiškite jį į 20 cm gylį ir matuokite temperatūrą du kartus per savaitę. Jei įrengsite spąstus per anksti, kurkliai dar nebus pradėję ieškoti žiemos prieglobsčio, o jei per vėlai – jie jau bus radę kitas vietas žiemoti.

Spąstų išdėstymas: Tipiniame 10-25 arų sklype pakanka įrengti 4-5 spąstus. Išdėliokite juos tolygiai po visą sodą, išlaikydami maždaug 4-6 metrų atstumą tarp jų. Ypač svarbu įrengti spąstus šalia gėlynų, daržovių lysvių ir kitų vietų, kuriose pastebėjote kurklių pažeidimus ankstesniais metais. Venkite įrengti spąstus tiesiogiai po dideliais medžiais ar krūmais, nes jų šaknys gali trukdyti iškasti duobę, o krituliai, surinkti medžių lajos, gali užpildyti jūsų spąstus vandeniu.

Spąstų gylis: Iškaskite duobę 15-20 cm gylio ir 40-50 cm skersmens. Svarbu, kad duobės kraštai nebūtų per daug sutankinti – palikite juos šiek tiek puresniais, kad kurkliai galėtų lengvai įlįsti į spąstus. Duobės dugną galite šiek tiek sutankinti, kad mėšlas geriau laikytųsi ir nesiskverbtų gilyn į dirvą. Užsirašykite, kur įrengėte spąstus, arba pažymėkite vietas, kad vėliau galėtumėte juos lengvai rasti.

Mėšlo paruošimas: Naudokite šviežią mėšlą – idealiausia arklio ar galvijų, nes jie sukuria intensyviausią mikrobiologinę šilumą. Jeigu galite gauti tik susigulėjusį mėšlą, pridėkite šiek tiek šviežių žolės nuopjovų (ne daugiau kaip 10% bendro tūrio), kad paskatintumėte fermentaciją. Mėšlas turi būti drėgnas, bet ne šlapias – suspaudus saujoje jis turėtų išlaikyti formą, bet vanduo neturėtų iš jo varvėti.

Spąstų įrengimas ir priežiūra

Spąstų statymas: Užpildykite iškastą duobę mėšlu, sukraudami jį į kauburį, kuris iškilęs 20-30 cm virš dirvos paviršiaus. Šiek tiek sutankinkite mėšlo pagrindą, kad užtikrintumėte gerą kontaktą su dirvožemiu, bet nesuslėkite jo per stipriai – krūva turėtų išlikti pakankamai puri, kad kurkliai galėtų lengvai į ją įlįsti. Viršuje uždėkite 3-5 cm dirvožemio sluoksnį – tai padės išlaikyti šilumą, bet nesudarys kliūties kurkliams patekti į vidų.

Priežiūra: Tikrinkite spąstus kartą per savaitę, kad įsitikintumėte, jog jie išlieka pakankamai drėgni ir šilti. Jei paviršius išdžiūsta, apšlakstykite jį nedideliu kiekiu vandens, kad atstatytumėte drėgmę, bet neperliekite – per didelis drėgnumas gali sumažinti fermentacijos procesą ir spąstų temperatūrą. Jei oro temperatūra staiga krinta, galite pridėti šviežio mėšlo ant viršaus, taip padidinant izoliacinį sluoksnį ir išsaugant viduje šilumą.

Stebėjimas: Galite stebėti spąstų efektyvumą, atsargiai patikrindami jų kraštus – kurkliai dažniausiai įsikuria ne giliau kaip 10 cm nuo paviršiaus. Nesikaskite per giliai ir netikrinkite per dažnai, nes tai gali sutrikdyti jau prisitraukusius kenkėjus. Užtenka vieno patikrinimo per savaitę, kad įsitikintumėte, jog spąstai veikia.

Rezultatų dokumentavimas: Veskite paprastą žurnalą, kuriame fiksuotumėte spąstų įrengimo datą, dirvožemio temperatūrą tuo metu, spąstų vietas ir pastebėtų kurklių kiekį. Tai padės jums tobulinti metodą kitais metais ir geriau suprasti, kada ir kur šie kenkėjai yra aktyviausi jūsų sklype.

Spąstų pašalinimas po šalnų

Po pirmųjų stiprių šalnų, kai oro temperatūra kelioms dienoms nukrenta žemiau nulio, kurkliai, kurie pateko į spąstus, tampa neaktyvūs dėl šalčio. Tai geriausias laikas pašalinti spąstus ir kartu sunaikinti sugautus kenkėjus. Palaukite, kol spąstų vidaus temperatūra nukris iki 0°C ar žemiau – tai galite patikrinti įkišdami termometrą į krūvos centrą.

Naudokite tvirtą kastuvą ar semtuvą, kad galėtumėte išimti visą mėšlo krūvą vientisai, nepaskleisdami jos turinio. Dėvėkite storas pirštines, kad apsaugotumėte rankas nuo šalčio ir galimo kontakto su kenkėjais. Įdėkite išimtą mėšlo krūvą į tvirtą plastikinį maišą ir sandariai jį užriškite.

Yra keli būdai saugiai pašalinti sugautus kenkėjus:

• Užkasti maišą bent 50 cm gylyje toli nuo sodo
• Jei turite kompostavimo sistemą, kuri pasiekia aukštą temperatūrą (virš 60°C), galite įdėti mėšlą į ją, nes tokia temperatūra sunaikins kenkėjus
• Išmesti maišus su buitinėmis atliekomis, jei tai leidžia vietinės atliekų tvarkymo taisyklės

Baigę šalinimo darbus, užpilkite iškasamą vietą dirvožemiu ir pažymėkite ją, kad kitais metais galėtumėte įrengti spąstus kitoje vietoje.

Ilgalaikė nauda sodui ir aplinkai

Šis paprastas, bet efektyvus metodas duoda įspūdingų rezultatų. Daugelis sodininkų, kurie reguliariai naudoja šiuos spąstus, praneša apie 70-90% sumažėjusią kurklių populiaciją ir atitinkamai mažiau pažeidimų pavasarį. Skirtingai nuo cheminių pesticidų, šis metodas yra visiškai natūralus, todėl nekenkia naudingiems sodams vabzdžiams, paukščiams ar kitiems gyvūnams.

Be to, pašalindami kenkėjus prieš žiemą, jūs užkertate kelią jų populiacijos augimui kitą sezoną. Vienas kurklių individas gali padėti šimtus kiaušinių, todėl kiekvienas sugautas vabzdys ženkliai sumažina potencialių kenkėjų skaičių ateityje.

Šis metodas taip pat gali būti naudojamas kaip dalis integruotos kenkėjų valdymo strategijos, derinant jį su kitomis ekologiškomis priemonėmis, tokiomis kaip natūralių plėšrūnų pritraukimas į sodą (pavyzdžiui, varliagyvių ar naudingų paukščių) ar atsparių augalų veislių auginimas.

Prisiminkite, kad kova su kenkėjais yra ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis stebėjimo ir prisitaikymo. Eksperimentuokite su spąstų vieta, laiku ir mėšlo kokybe, kad rastumėte geriausiai jūsų sode veikiantį derinį. Leiskite savo sodui natūraliai atsigauti nuo kenkėjų, suteikdami jam pagalbos tada, kai ji labiausiai reikalinga – prieš kenkėjams pasiruošiant žiemai.