Narcizmas – viena labiausiai aptariamų, bet dažnai klaidingai suprantamų asmenybės savybių. Nors iš išorės narcizai atrodo pasitikintys savimi, kontroliuojantys ir nesustabdomi, psichologai atskleidžia, kad po šia išorine fasade slypi gili baimė ir nesaugumas. Klinikiniu požiūriu narcizmas dažnai yra ne pasirinkimas, o gynybinis mechanizmas, kilęs iš ankstyvų psichologinių žaizdų.

„Narcizmas yra kaip ledkalnis – matome tik viršūnę, pasireiškiančią arogantiškumu ir kontrole, tačiau po vandeniu slepiasi didžiulis nesaugumo ir baimių kiekis,” – paaiškina klinikinis psichologas dr. Tomas Rudokas, specializuojantis asmenybės sutrikimų srityje.

Šiame straipsnyje, remdamiesi naujausiais psichologiniais tyrimais, analizuojame keturis pagrindinius dalykus, kurių narcizai bijo labiausiai – ir kaip šios baimės formuoja jų elgesį kasdieniniuose santykiuose.

1. Ignoravimas ir susižavėjimo praradimas

Narcizišiems asmenims būti ignoruojamiems yra ne tik nemalonus socialinis patyrimas – tai egzistencinė grėsmė jų tapatybei. Jų savivertė beveik visiškai priklauso nuo išorinių patvirtinimų ir susižavėjimo, todėl abejingumas jiems prilygsta psichologiniam ištrynimui.

„Kai narcizas nebejaučia, kad yra stebimas, žavimasį juo ar bent jau pripažįstamas, jo vidinis pasaulis ima griūti,” – aiškina psichologė dr. Ieva Jonaitienė, tyrusi narcizmo pasireiškimus santykiuose. „Tai paaiškina, kodėl narcizai taip desperatiškai siekia dėmesio ir kodėl jie taip stipriai reaguoja, kai to dėmesio negauna.”

Susidūrę su abejingumu ar ignoravimu, narcizai dažniausiai griebiasi vienos iš trijų taktikų:

• Sustiprintas dėmesio siekimas – dramatiški pareiškimai, provokacijos ar net skandalingas elgesys
• Moralizuojanti kritika – bandymai sumenkinti kitus, kad patys atrodytų svarbesni
• Šaltas atsiribojimas – apsimestinis abejingumas, slepiantis gilų įskaudinimą

Psichologai pastebi, kad tyla ir neutralus emocinis atsakas yra tai, kas labiausiai silpnina narcizo kontrolės mechanizmus. Kai nėra emocinės reakcijos, išnyksta grįžtamojo ryšio ciklas, kuriuo narcizas maitina savo didingumo jausmą.

Praktinis patarimas: „Trumpi, neutralūs ir ribas aiškiai nustatantys atsakymai geriausiai veikia bendraujant su narcizu, kuris siekia provokuoti,” – rekomenduoja dr. Rudokas. „Reaguojant emocingai – tiek teigiamomis, tiek neigiamomis emocijomis – tik sustipriname jų elgesį.”

2. Trūkumų ir klaidų atskleidimas

Antroji giliausia narcizų baimė – būti demaskuotais. Kadangi jie kuria idealų, tobulą savęs įvaizdį, bet koks trūkumų ar klaidų atskleidimas kelia egzistencinę grėsmę jų tapatybei.

„Narcizų puoselėjamas savęs įvaizdis yra tarsi šarvai, ginantys juos nuo giliai slypinčio gėdos ir nepakankamumo jausmo,” – paaiškina psichoterapeutė Aistė Mickevičienė. „Kai kas nors pramuša šiuos šarvus, nurodydamas jų klaidas ar trūkumus, narcizas patiria ne tik socialinį nepatogumą, bet ir gilią psichologinę krizę.”

Susidūrę su savo netobulumu, narcizai dažniausiai rodo tokias reakcijas:

• Atsisakymas – visiška realybės neigimas, net akivaizdžių faktų
• Kaltės perkėlimas – bandymas apkaltinti kitus dėl savo klaidų
• Minimalizavimas – klaidų reikšmės mažinimas („tai nieko tokio”)

Tyrimai rodo, kad net mažiausi trūkumų atskleidimai gali sugriauti kruopščiai sukurtą narcizo savęs įvaizdį. Todėl jie taip stipriai vengia situacijų, kur galėtų padaryti klaidų arba būti kritikuojami.

Praktinis patarimas: „Jei būtina atkreipti narcizo dėmesį į jo klaidas, geriausia tai daryti neutraliai, be moralizavimo ar kaltinimų,” – rekomenduoja dr. Jonaitienė. „Faktiškas, dalykiškas tonas sumažina tikimybę, kad narcizas įsitrauks į gynybinį dramos kūrimą.”

3. Tikras emocinis artumas ir pažeidžiamumas

Trečioji giliausių narcizo baimių – tikras emocinis artumas. Nors narcizai gali atrodyti charizmatiškai ir patraukliai santykių pradžioje, gilesnio emocinio ryšio formavimas jiems kelia didelį nerimą.

„Tikras artumas reikalauja abipusiškumo, sąžiningumo ir pažeidžiamumo – visko, ko narcizai vengia,” – aiškina santykių psichologė dr. Gintarė Petronytė. „Jie bijo būti pažinti be fasado, be kontrolės, nes tiki, kad jei kiti pamatys jų tikrąjį ‘aš’, jie bus atstumti.”

Emocinio artumo baimė narcizams pasireiškia šiais būdais:

• Idealizavimo-nuvertinimo ciklai – iš pradžių partneris išaukštinamas, vėliau staigiai nuvertinamas
• Emocinis atsiribojimas – vengimas kalbėti apie jausmus ar gilintis į santykių problemas
• Santykių sabotažas – nesąmoningas konfliktų kūrimas, kai santykiai tampa per daug artimi

„Svarbiausia suprasti, kad ši baimė kyla ne iš blogos valios, bet iš gilaus nesaugumo,” – pabrėžia dr. Petronytė. „Narcizui atvirumas ir pažeidžiamumas asocijuojasi su gėda ir pavojumi, nes jie niekada neišmoko saugiai išreikšti savo tikrųjų jausmų.”

Praktinis patarimas: Santykiuose su narciziškais asmenimis svarbu suprasti, kad emocinio artumo stoka nėra asmeninis atmetimas. Tai psichologinė apsauga, kurią jie naudoja saugodami savo trapią savivertę.

4. Nuolatinė atsakomybė ir ribos

Ketvirtoji narcizų baimė – nuolatinė atsakomybė ir aiškios ribos. Narcizai vengia situacijų, kur jie turi laikytis tvirtų taisyklių ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus be išlygų.

„Narcizams būdinga jausti, kad įprastos taisyklės jiems negalioja,” – paaiškina organizacinės psichologijos specialistas dr. Marius Jankauskas. „Kai jiems nustatomas standartinis atsakomybės lygis, tai kelia didžiulį diskomfortą, nes griauna jų išskirtinumo jausmą.”

Susidūrę su nuolatinėmis ribomis, narcizai dažnai:

• Bando manipuliuoti siekdami išimčių
• Eskaluoja situacijas tikėdamiesi, kad kiti nusileis
• Baudžia tuos, kurie palaiko ribas, atsitraukimu arba agresija

„Aiškių ribų nustatymas ir palaikymas yra vienas efektyviausių būdų pertraukti narcizistinio elgesio ciklą,” – tvirtina dr. Jankauskas. „Kai ribos išlaikomos ramiai, be dramatiško emocinio atsako, narcizai praranda savo įprastus manipuliacijos įrankius.”

Praktinis patarimas: „Nustatant ribas, svarbu išlikti emociškai neutraliam ir tiksliam bendraujant,” – rekomenduoja dr. Rudokas. „Paaiškinkite savo lūkesčius aiškiai ir konkrečiai, o tada ramiai laikykitės pasekmių, jei tos ribos pažeidžiamos.”

Supratimas veda prie efektyvesnių santykių

Psichologai pabrėžia, kad šių keturių baimių supratimas nėra skirtas pateisinti narcizistinį elgesį, bet padėti geriau suprasti jo šaltinius. Šis supratimas gali būti naudingas tiek specialistams, dirbantiems su narcizistiniais asmenybės sutrikimais, tiek žmonėms, turintiems narciziškų asmenų savo aplinkoje.

„Narcizmas dažnai formuojasi kaip adaptacija prie ankstyvų traumų ir nesaugumo,” – apibendrina dr. Jonaitienė. „Pripažindami baimę po arogantiška išore, galime išvystyti empatiškesnį požiūrį, kartu išlaikydami aiškias ribas ir apsaugodami save.”

Galiausiai, asmenims, turintiems santykių su narcizais, šių baimių supratimas gali tapti kompasu, padedančiu navigatuoti sudėtingose situacijose. Tinkamai taikant šias žinias, galima sumažinti destruktyvaus elgesio eskalavimą ir kurti sveikesnius sąveikos modelius.

„Vietoj reakcijos į paviršinį narcizo elgesį, galime pripažinti gilesnius poreikius ir baimes, kurios jį skatina,” – baigia dr. Petronytė. „Tai leidžia mums reaguoti strategiškai, o ne emociškai, ir išsaugoti savo psichologinę gerovę šiuose sudėtinguose santykiuose.”

Straipsnis parengtas remiantis klinikinių psichologų ir psichoterapeutų įžvalgomis. Jei susiduriate su sunkiais santykių iššūkiais ar psichologine prievarta, rekomenduojama kreiptis į profesionalius psichikos sveikatos specialistus.