Moksliniais tyrimais pagrįsti duomenys rodo, kad tam tikri elgesio modeliai gali būti susiję su mažesniu kognityviniu lankstumu ir ribotu intelektiniu potencialu. Psichologai išskiria aštuonis įpročius, kurie dažniausiai pasitaiko tarp žmonių, turinčių sunkumų sprendžiant sudėtingas problemas ar prisitaikant prie besikeičiančių aplinkybių. Svarbu pažymėti, kad šie modeliai nėra nekeičiami – juos atpažinus ir įdėjus pastangų, galima reikšmingai pagerinti savo kognityvinius gebėjimus.
1. Nenoras mokytis ir vengimas naujų patirčių
Vienas ryškiausių požymių, kuriuos psichologai sieja su žemesniais kognityviniais gebėjimais, yra nuolatinis smalsumo ir noro mokytis trūkumas. Šis elgesio modelis pasireiškia:
- Sisteminiu naujų pomėgių ar interesų vengimu
- Abejingumu naujienoms ir aktualijoms
- Nenoru gilinti esamus įgūdžius ar įgyti naujų
Klinikiniai tyrimai rodo, kad toks elgesys ilgainiui sukuria uždarą ratą – kuo mažiau žmogus stimuliuoja savo protą naujomis patirtimis, tuo labiau silpnėja jo kognityviniai gebėjimai. Įdomu tai, kad mokslininkai šį reiškinį stebi tiek kristalizuoto intelekto (sukauptų žinių), tiek sklandaus intelekto (gebėjimo spręsti naujas problemas) testuose.
Psichologai pabrėžia, kad šį įprotį galima keisti laipsniškai supažindinant save su naujomis patirtimis, nustatant konkrečius mokymosi tikslus ir džiaugiantis net mažiausiomis sėkmėmis.
2. Fiksuotas mąstymas ir pasipriešinimas tobulėjimui
Žmonės, kurie tiki, kad jų gebėjimai yra įgimti ir nekintami, dažnai vengia situacijų, kuriose galėtų patirti nesėkmę. Šis „fiksuoto mąstymo” modelis pasižymi:
- Greitu pasidavimu susidūrus su sunkumais
- Nesėkmių priskyrimu įgimtiems trūkumams, o ne pastangų stokai
- Grįžtamojo ryšio vengimu arba jo ignoravimu
- Pasipriešinimu praktikuoti naujus įgūdžius
Moksliniai tyrimai rodo, kad šis požiūris stipriai riboja intelektinį augimą, nes mokymasis neišvengiamai reikalauja klaidų ir jų taisymo. Žmonės, kurie bijo klysti, praleidžia svarbiausias tobulėjimo galimybes.
Geroji žinia – fiksuotą mąstymą galima pakeisti į augimo mąstyseną, kai sąmoningai pradedama vertinti pastangas, o ne tik rezultatus, ir klaidos suvokiamos kaip būtina mokymosi proceso dalis.
3. Uždarumas kitoms nuomonėms ir perspektyvoms
Nenoras svarstyti alternatyvius požiūrius, net kai pateikiami įtikinami įrodymai, yra dar vienas įprotis, kurį psichologai sieja su ribotais kognityviniais gebėjimais:
- Atsisakymas keisti nuomonę net susidūrus su prieštaraujančiais faktais
- Selektyvus dėmesys tik tai informacijai, kuri patvirtina esamus įsitikinimus
- Diskusijų vengimas su kitokią nuomonę turinčiais žmonėmis
- Pasipriešinimas naujoms idėjoms vien dėl to, kad jos naujos
Tyrimai rodo, kad toks uždarumas ypač kenkia kognityviniam lankstumui – vienam svarbiausių aukštesnio lygio mąstymo komponentų. Uždaras požiūris veikia kaip filtras, neleidžiantis priimti informacijos, kuri galėtų praplėsti akiratį ir pagerinti sprendimų kokybę.
Psichologai rekomenduoja tikslingai praktikuoti kitų perspektyvų supratimą, net jei su jomis nesutinkate, ir reguliariai ieškoti įvairesnių informacijos šaltinių.
4. Prastas laiko valdymas ir nuolatinis delsimas
Chroniškas delsimas ir nesugebėjimas efektyviai valdyti laiko dažnai rodo sutrikusias vykdomąsias funkcijas, kurios yra svarbios intelektinei veiklai:
- Nuolatinis vėlavimas atlikti užduotis iki termino pabaigos
- Nesugebėjimas tinkamai planuoti ir nustatyti prioritetus
- Pasidavimas trumpalaikiams malonumams ilgalaikių tikslų sąskaita
- Didelio streso patyrimas dėl nuolatinio skubėjimo
Moksliniai tyrimai sieja šiuos elgesio modelius su sutrikusia darbo atmintimi, sumažėjusiu dėmesio sutelkimu ir prastesne sprendimų kokybe. Svarbu suprasti, kad nuolatinis delsimas nėra tinginystės ar moralinio silpnumo požymis – tai kognityvinio reguliavimo problema.
Efektyvios intervencijos apima užduočių suskaidymą į mažesnius žingsnius, aiškių terminų nustatymą ir laiko suvokimo ugdymą. Šių įgūdžių tobulinimas ne tik pagerina produktyvumą, bet ir kognityvines funkcijas.
5. Per didelis pasitikėjimas savimi ir nenoras pripažinti klaidas
Paradoksalu, tačiau per didelis pasitikėjimas savimi ir nesugebėjimas pripažinti klaidų dažnai būdingas žmonėms, kuriems trūksta kognityvinio lankstumo:
- Klaidų minimizavimas ar neigimas net akivaizdžių įrodymų akivaizdoje
- Kaltės perkėlimas kitiems, kai kas nors nepavyksta
- Pasipriešinimas konstruktyviai kritikai
- Tikėjimas, kad jie yra ekspertai srityse, kuriose turi tik paviršutiniškas žinias
Tyrimai rodo, kad šis elgesio modelis sukuria uždarą ratą – vengdami pripažinti klaidas, žmonės praleidžia vertingas galimybes mokytis ir tobulėti, o tai ilgainiui dar labiau riboja jų intelektinius gebėjimus.
Psichologai rekomenduoja ugdyti metakogniciją – gebėjimą stebėti ir vertinti savo mąstymo procesus. Tai padeda tiksliau įvertinti savo žinias ir pripažinti ribas, kas yra esminė intelektualinio augimo sąlyga.
6. Silpnos vykdomosios funkcijos ir neefektyvus problemų sprendimas
Vykdomosios funkcijos – tai protiniai įgūdžiai, leidžiantys planuoti, organizuoti ir sėkmingai vykdyti užduotis. Jų sutrikimai pasireiškia:
- Nesugebėjimu sukurti efektyvių problemų sprendimo strategijų
- Sunkumais pradedant užduotis ir išlaikant dėmesį
- Nelankstumu keičiantis aplinkybėms
- Impulsyviais sprendimais nesvarstant pasekmių
Neuromoksliniai tyrimai sieja šiuos sunkumus su prefrontalinės žievės funkcijomis, kurios atsakingos už aukštesnio lygio mąstymą. Silpnos vykdomosios funkcijos tiesiogiai veikia gebėjimą efektyviai mokytis ir spręsti problemas.
Struktūruotos rutinos, užduočių suskirstymas į valdomus etapus ir metakognityvinių strategijų mokymas gali reikšmingai pagerinti šias funkcijas ir bendrą intelektinę veiklą.
7. Prasti klausymosi įgūdžiai ir ribota empatija
Nesugebėjimas aktyviai klausytis ir suprasti kitų perspektyvas yra dar vienas įprotis, kuris riboja intelektinį augimą:
- Dažnas kitų kalbančiųjų pertraukinėjimas
- Dėmesys atmetimui, o ne supratimui
- Sunkumai sekant sudėtingesnes diskusijas
- Nesugebėjimas numatyti kitų žmonių elgesio ar reakcijų
Kognityviniai tyrimai rodo, kad aktyvus klausymasis tiesiogiai susijęs su geresniu informacijos apdorojimu ir sprendimų priėmimu. Empatija – gebėjimas suprasti kitų emocijas ir perspektyvas – yra esminis socialinio intelekto komponentas.
Refleksyvaus klausymosi praktikos, perspektyvos suvokimo pratimai ir emocijų atpažinimo ugdymas padeda tobulinti šiuos įgūdžius ir plėsti bendrą intelektinį potencialą.
8. Savęs suvokimo trūkumas ir refleksijos vengimas
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus įprotis – vengimas analizuoti savo mintis, elgesį ir patirtis:
- Nesugebėjimas atpažinti savo stipriųjų ir silpnųjų pusių
- Pasikartojančių klaidų darymas nesiimant nieko keisti
- Grįžtamojo ryšio vengimas arba jo nuvertinimas
- Gynybinė reakcija į bet kokią kritiką
Metakognicijos (mąstymo apie mąstymą) tyrimai rodo, kad savęs suvokimas yra esminis veiksnys, lemiantis mokymosi efektyvumą ir intelektinį augimą. Žmonės, kurie reguliariai reflektuoja ir analizuoja savo patirtis, greičiau mokosi ir priima kokybiškesnius sprendimus.
Struktūrizuotos refleksijos praktikos, aktyvus atsiliepimų ieškojimas ir nuolatinis savo įsitikinimų bei prielaidų kvestionavimas – vieni efektyviausių būdų ugdyti šį svarbų įgūdį.
Kaip keisti šiuos įpročius?
Svarbu suprasti, kad visi šie įpročiai nėra nekintamos asmenybės savybės – jie yra elgesio modeliai, kuriuos galima keisti sąmoningomis pastangomis. Psichologai rekomenduoja:
- Pradėti nuo sąmoningo šių įpročių atpažinimo savo elgesyje
- Nustatyti nedidelius, pasiekiamus tikslus vieno įpročio keitimui vienu metu
- Ieškoti grįžtamojo ryšio iš patikimų žmonių
- Reguliariai praktikuoti refleksiją
- Susikurti aplinką, kuri skatina intelektinį smalsumą ir augimą
Svarbiausia suprasti, kad intelektas nėra statiškas – mūsų protinis potencialas gali būti ugdomas ir plečiamas visą gyvenimą, keičiant ribojančius įpročius ir aktyviai siekiant naujų žinių bei patirčių.
Galiausiai, šių įpročių atpažinimas nėra skirtas savęs ar kitų teisimui – tai veikiau galimybė identifikuoti tobulėjimo sritis, kurios gali atverti duris į turtingesnį intelektinį gyvenimą ir efektyvesnį problemų sprendimą.
