Sodininkai įspėja, kad obelų negalima sodinti nuolat pavėsyje esančiose vietose, žemose užmirkusiose vietose, sunkiame molingame arba sutankintame dirvožemyje, vėjui atvirose vietose, vietose, kuriose gausu didelių medžių ar krūmų, dirvožemyje, užterštame druskomis ar cheminėmis medžiagomis, ir vietose, kuriose yra palaidoti komunaliniai tinklai ar pamatai. Kiekviena iš šių sąlygų kenkia šaknims, mažina fotosintezę, didina ligų riziką arba skatina ateities sutrikimus, o kartu jos paprastai reiškia mažą arba visai jokį derlių. Toliau pateikiamos praktinės bandymų ir korekcinių priemonių kiekvienai problemai apžvalgos, jei norima tęsti.
Aplinkos kampai, kur lapai niekada nemato saulės šviesos
Sodininkai dažnai nepastebi aplinkos kampų, tačiau šios nuolat tamsios vietos nesuteikia obelims pakankamai šviesos, kad jos galėtų atlikti tinkamą fotosintezę ir užmegzti vaisius.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis mažas apšvietimas sumažina lapų plotą, žydėjimą ir angliavandenių kaupimąsi, o tai mažina derlių.
Stebėjimai rodo, kad prieš sodinant reikėtų kiekvieną dieną skaičiuoti saulės spindulių valandas ir pažymėti šešėlių šaltinius – pastatus, gyvatvores, brandžius medžius.
Jei reikia atlikti pertvarkymus, pirmenybę reikėtų teikti selektyviam genėjimui, kad būtų pašalinti šešėlį metantys augalai, arba sodinukų perkėlimui į saulėtesnes vietas.
Vietą reikėtų rinktis taip, kad ji būtų apšviesta bent 6 valandas per dieną.
Sprendimai turėtų būti suderinti su kaimynų poreikiais ir augalų poreikiais, užtikrinant, kad investuoti ištekliai būtų naudingi tiek bendruomenei, tiek sodui.
Žemai esančios vietos, kuriose susikaupia stovintis vanduo
Įdubose, kuriose po lietaus susikaupia vanduo, obelys susiduria su ilgalaikiu dirvos prisotinimu, kuris trukdo šaknų kvėpavimui ir skatina šaknų puvimo patogenų atsiradimą. Tyrimai rodo, kad stovintis vanduo mažina deguonies kiekį, kelia stresą šaknims ir didina jautrumą Phytophthora ir kitoms dirvožemyje esančioms grybelinėms ligoms.
Stebėtojai pastebi, kad nelygus augimas, chlorozė ir nudžiūvimas pirmiausia pasirodo netoli prisotintų zonų. Praktiniai patarimai ragina savanorius ir prižiūrėtojus žemėlapiuose pažymėti žemas vietas, nukreipti nuotekas arba pasirinkti pakeltas lysves ir piliakalnius, kad būtų apsaugota šaknų sveikata.
Sodinti nuolatinėse balų vietose nerekomenduojama; sanavimas arba alternatyvus sodinimas išsaugo bendruomenės išteklius ir atitinka tikslą suteikti kitiems vaisingus, atsparius medžius.
Sunkios molingos vietos su prasta drenažo sistema
Daugelyje sodų yra sunkios molingos vietos, kurios lieka sutankintos ir blogai drenažuojamos, todėl sudaro obelims netinkamas sąlygas.
Tyrimai rodo, kad tokiose dirvose šaknys kenčia nuo deguonies trūkumo ir riboto plitimo, todėl padidėja jautrumas šaknų puvimui ir prastas maistinių medžiagų įsisavinimas.
Stebėtojai rekomenduoja prieš sodinimą įvertinti dirvožemio tekstūrą ir drenažą; paprasti filtravimo bandymai ir zondavimo patikrinimai atskleidžia trūkumus.
Ten, kur vyrauja molis, galima rinktis pakeltas lysves arba perkelti medžius į purų dirvožemį, o ne priverstinai juos sodinti.
Kitiems patariant rinktis tinkamas vietas, išvengiama laiko ir išteklių švaistymo, skatinamas patikimas vaisių derlius ir ilgalaikis medžių sveikumas.
Sutankintas dirvožemis prie įvažiavimų ar takų
Moliniai plotai nėra vienintelis pavojus; sutankintas dirvožemis, dažnai randamas šalia privažiavimo kelių ir takų, kelia atskirų apribojimų obelims. Autorius nagrinėja dirvožemio sutankinimą: sumažėjęs porų plotas riboja šaknų įsiskverbimą, trukdo vandens įsiskverbimui ir riboja deguonį – veiksniai, kurie stabdo įsitvirtinimą ir mažina derlių.
Sutankinimas dažnai sutampa su druska, šilumos atspindžiu ir mechaniniais pažeidimais, kuriuos sukelia transporto priemonės ar pėsčiųjų eismas, didindami stresą ir jautrumą ligoms. Praktiniai vertinimai – penetrometro rodmenys arba paprasti zondavimo bandymai – padeda nustatyti problemines vietas. Rekomendacijose pabrėžiama, kad reikia vengti šių vietų, siūloma persodinti į purunesnį dirvožemį arba taikyti korekcinius aeravimo metodus tik tuomet, kai bendruomenės poreikiai pateisina intensyvią korekciją.
Vėjo veikiamos kalvos be apsaugos
Vėjo nugairintose kalvose be apsaugos obelys patiria nuolatinį mechaninį stresą, kuris mažina augimą, didina šakų lūžius ir mažina vaisių susidarymą.
Tyrimas atvirose vietose rodo nuolatinį išdžiūvimą, žievės nusidėvėjimą ir sutrikusius žydėjimo ciklus.
Šaknų įsitvirtinimas silpnėja sekliame, vėjo nugairintame dirvožemyje, didindamas apvirtimo riziką ir ribodamas maistinių medžiagų įsisavinimą.
Vėjo ir sumažėjusio apdulkintojų skaičiaus sukeltas vaisių retėjimas dar labiau sumažina derlių.
Praktinis vertinimas rekomenduoja vengti sodinti ant keterų, jei iš anksto neįrengtos efektyvios vėjo užtvaros.
Tie, kurie tarnauja bendruomenėms ar konsultuoja sodininkus, turėtų teikti pirmenybę apsaugotoms mikroklimato vietoms, įvertinti vyraujančius vėjo modelius ir dokumentuoti vietos istoriją, kad būtų išvengta sodinimo vietose, kur atvirumas kenkia ilgalaikiam sodų produktyvumui.
Dideliais medžiais ar krūmais apaugusios vietos
Esantys arti didelių medžių ar tankių krūmų, obelys susiduria su pastebima konkurencija dėl šviesos, vandens ir maistinių medžiagų, kuri gali stabdyti augimą ir mažinti derlių. Vertinant tankias vietas, pastebima, kad mažėja saulės spindulių kiekis, šaknys susigrūda ir mažėja drėgmė, o tai palanku jau įsitvirtinusiai augmenijai.
Tyrimai rodo, kad ten, kur ištekliai riboti, kronos mažesnės, vaisiai vėliau subręsta ir didesnis jautrumas ligoms. Praktinės rekomendacijos, pateiktos analizės metu, apima atvirų sodinimo tarpų pasirinkimą, šaknų zonos spindulio, kuriame nėra konkuruojančių šaknų, didinimą ir pirmenybės teikimą persodinti į vietas, kuriose yra daug saulės ir mažesnė konkurencija.
Sodinant atsižvelgiant į bendruomenės produktyvumą ir maisto poreikius, galima užtikrinti geresnius ilgalaikius derlius.
Žemė, užteršta vejos chemikalais ar druska
Kai dirvožemyje yra vejos chemikalų likučių ar padidėjęs druskų kiekis, obelų šaknų funkcija sutrinka ir sumažėja jų įsitvirtinimas; herbicidai, patvarūs plačialapių piktžolių naikikliai ir druskos nuotėkis gali sukelti šaknų nekrozę, maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimus ir vandens santykių sutrikimus.
Tyrimas turėtų įvertinti ankstesnius apdorojimus, artumą prie ledo tirpinimo maršrutų ir drėkinimo šaltinius, kurie gali būti užteršti. Dirvožemio tyrimai leidžia kiekybiškai įvertinti fitotoksinius likučius ir elektrinį laidumą; sanavimo galimybės apima fitoremediaciją, dirvožemio keitimą, organinių medžiagų įterpimą ir išplovimą, jei tai leidžia drenažas.
Sodinimas kitur yra naudingas bendruomenei, nes padeda išvengti darbo jėgos ir išteklių praradimo. Aiški vietos istorijos dokumentacija padeda savanoriams ir kaimynams išvengti žalingų praktikų kartojimo
Vietos virš palaidotų komunalinių linijų ar pamatų
Po privažiavimo keliais, šaligatviais ir komunalinių linijų sekliomis tranšėjomis sodinti obelys kelia didelį pavojų medžių sveikatai ir infrastruktūrai; šaknys gali pažeisti pamatus ir palaidotas vamzdžius, o kasimo ar remonto darbai gali nutraukti šaknis ir apjuosti jaunas medžių kamienus. Tyrimas rodo, kad šaknų augimas siekia drėgmės ir tuštumų, dažnai išnaudojant betono ar sutankinto dirvožemio įtrūkimus, pagreitindamas struktūrinę žalą.
Prieiga prie komunalinių linijų reikalauja ateityje kasti, o tai kelia mirtingumo riziką ir paslaugų pertraukimus. Rekomendacijos teikia pirmenybę bendruomenės saugumui ir tvarkymui: medžius sodinti toli nuo pastatų, prieš sodinant pasikonsultuoti su komunalinių linijų žemėlapiais, rinktis šaknų ribojimo barjerus tik kai būtina, o prie infrastruktūros teikti pirmenybę alternatyvioms dekoratyvinėms rūšims.
