Rudeninis genėjimas palieka šviežias žaizdas, kurios dažnai neužgyja iki ramybės laikotarpio, sudaro įėjimo taškus grybams ir patogenams bei atidengia kambį giliam užšalimui ir šalčio įtrūkimams. Sula tekėjimas ir regeneracinė veikla sulėtėja, todėl žaizdos gija prastai, o užkrėstos ar šalčio pažeistos audinės gali nudžiūti, sumažindamos atsparumą žiemai, ypač jauniems vyšnių medžiams. Ribotas genėjimas po derliaus nuėmimo yra saugesnis; rudenį pašalinkite tik akivaizdžiai pavojingas šakas ir apsaugokite didelius pjūvius. Toliau pateikiamos gairės paaiškina laiką, technikas ir avarines atsargumo priemones.
Kodėl rudens genėjimas silpnina vyšnių medžius ir skatina šalčio pažeidimus
Dažnai rudens genėjimas palieka šviežias žaizdas, kurios neužgyja iki ramybės laikotarpio, ir šis pažeistas audinys tampa įėjimo tašku grybų sporoms ir patogenams; be to, naujai atidengta mediena ir gretimas kambis yra jautrūs giliam užšalimui ir šalčio įtrūkimams, kurie gali sukelti šakų nudžiūvimą ir sumažinti bendrą atsparumą žiemai, ypač jauniems vyšnių sodinukams.
Tyrimai rodo, kad sulėtėjęs sulos tekėjimas ir sustojęs atsinaujinimas padidina infekcijos tikimybę ir struktūrinius gedimus užšalimo–atšilimo ciklų metu. Duomenys rodo, kad žiemą mirtingumas yra didesnis ten, kur pjūviai buvo atlikti vėlai. Bendruomenės soduose dirbantys specialistai turėtų teikti pirmenybę laikui, stebėti žaizdas ir riboti rudens intervencijas tik skubiais pašalinimais.
Geriausias laikas ir technikos vyšnių genėjimui, kad jos sveikai gyytų
Vėlyvą žiemą – ankstyvą pavasarį, prieš pumpurų išsipūtimą, vyšnių medžių genėjimas leidžia žaizdoms gyti efektyviau, nes aktyvus sula tekėjimas ir kambio veikla skatina kaluso susidarymą ir sumažina patogenų patekimą.
Geriausia praktika pabrėžia formuojančius pjūvius: pašalinti susikertančias, negyvąsias arba į vidų augančias šakas, išsaugant karkaso struktūrą.
Įrankiai turi būti aštrūs ir dezinfekuoti; pjūviai, padaryti šakų kakleliuose, sumažina audinių praradimą.
Vasaros po derliaus nuėmimo lengvas retinimas gali pagerinti šviesos prasiskverbimą, nepakenkiant atsparumui žiemai.
Patikrinkite žaizdas ir vengite didelio genėjimo prieš atšalant orui.
Sprendimai teikia pirmenybę ilgalaikiam sveikumui ir vaisingumui, prisidedant prie sodo sveikatos ir prižiūrėtojų bei vartotojų poreikių tenkinimo.
Avarinis ir ribotas rudens genėjimas: kada tai leidžiama ir kaip apsaugoti žaizdas
Kartais vyšnių medžių genėjimas rudenį yra pateisinamas tik tada, kai šakos yra akivaizdžiai sugadintos, sulaužytos arba kelia neišvengiamą sniego ar vėjo žalos pavojų, kuris keltų grėsmę medžiui ar aplinkiniam turtui.
Praktikai turi apsiriboti tik skubiu pašalinimu, vengdami formavimo darbų.
Pjūviai turi būti švarūs, maži ir kampuoti, kad nuvarvėtų vanduo.
Didelės žaizdos turi būti nedelsiant užklijuotos sodo laku arba patvirtintomis pastomis, kad būtų sumažintas mikrobų patekimas ir šalčio įsiskverbimas.
Jauniems medžiams reikia skirti ypatingą dėmesį; pašalinimas turi būti minimalus, kad būtų išsaugotos angliavandenių atsargos.
Reikia užfiksuoti priežastis ir stebėti apdorotas vietas per žiemą ir ankstyvą pavasarį, kad būtų galima atlikti korekcinį genėjimą, kai atsinaujins sulos tekėjimas.
