Neseniai atliktas 20 metų trukęs tyrimas rodo galimą ryšį tarp kasdienio perdirbtos mėsos vartojimo ir didesnės demencijos rizikos. Tyrėjai nustatė, kad reguliarus šoninės vartojimas buvo susijęs su 44 % didesne kognityvinių funkcijų silpnėjimo tikimybe. Panašu, kad dėl to kalti nitratai ir sotieji riebalai, kurie gali skatinti smegenų uždegimą ir kraujagyslių pažeidimus. Tačiau mitybos ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra saikingumas, o ne visiškas jų atsisakymas. Išlieka klausimas: kiek perdirbtos mėsos kelia realią grėsmę kognityvinei sveikatai ir kokios alternatyvos galėtų apsaugoti smegenų funkciją?
Stulbinantys tyrimų rezultatai: Ką atskleidė 20 metų trukęs tyrimas
Svarbus 20 metų trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 dalyvių, iš esmės pakeitė mokslinį supratimą apie pagrindines demencijos priežastis.
Tyrėjai stebėjo mitybos įpročius ir kognityvinės sveikatos rodiklius ir nustatė, kad kasdienis perdirbtos mėsos, ypač šoninės, vartojimas buvo susijęs su 44 % didesne demencijos išsivystymo rizika. Šis ryšys išliko reikšmingas net ir kontroliuojant genetinius veiksnius, socialinį ir ekonominį statusą bei kitus gyvenimo būdo kintamuosius.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai rodo koreliaciją, nebūtinai priežastinį ryšį. Įtariamas mechanizmas susijęs su perdirbtoje mėsoje esančiais nitratais ir sočiaisiais riebalais, kurie gali skatinti uždegimą ir kraujagyslių pažeidimus smegenyse.
Išvados rodo, kad smegenų sveikatą galima užtikrinti saikingai, o ne atsisakant maisto.
Kaip perdirbta mėsa veikia smegenų funkciją
Kaip perdirbta mėsa veikia pažinimo funkciją? Tyrimai rodo keletą mechanizmų. Perdirbtoje mėsoje yra daug natrio, nitratų ir sočiųjų riebalų, kurie gali prisidėti prie kraujagyslių pažeidimo ir uždegimo.
Nitratai gali virsti nitrozaminais– junginiais, kurie didina oksidacinį stresą smegenų audiniuose. Be to, perdirbimo metu susidarę pažengusios glikacijos galutiniai produktai (AGE) gali prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą ir pagreitinti neurodegeneraciją.
Nors koreliacija neįrodo priežastinio ryšio, tyrimai rodo, kad reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas yra susijęs su sumažėjusiu kraujo pritekėjimu į smegenis ir prastesniais kognityvinių testų rezultatais, ypač paveikiančiais atmintį ir vykdomąsias funkcijas.
Nitratų ir kognityvinių gebėjimų silpnėjimo moksliniai pagrindai
Perdirbtoje mėsoje esantys nitratai kelia ypatingą susirūpinimą dėl smegenų sveikatos, kurią verta atidžiau išnagrinėti. Šie junginiai, naudojami kaip konservantai, virsta nitrozaminais, kai gaminami aukštoje temperatūroje arba sąveikauja su skrandžio rūgštimi. Tyrimai rodo, kad šie nitrozaminai gali skatinti oksidacinį stresą ir uždegimą smegenų audinyje.
Tyrimai rodo galimą ryšį tarp reguliaraus nitratų vartojimo ir spartesnio pažinimo funkcijų silpnėjimo. Atlikus išilginę mitybos įpročių stebėjimo analizę nustatyta, kad dalyvių, vartojančių daug nitratų konservuotų maisto produktų, kognityvinių funkcijų testų rezultatai, palyginti su kontrolinėmis grupėmis, pastebimai sumažėjo.
Tačiau šis ryšys išlieka koreliacijos, o ne galutinio priežastinio ryšio priežastimi, nes tyrėjai pažymėjo, kad bendras mitybos modelis greičiausiai yra svarbesnis nei atskiras vartojimas.
Kasdienis šoninės vartojimas ir atsitiktinis pasimėgavimas: Rizikos palyginimas
Panašu, kad vartojimo dažnumas turi didelę įtaką galimai perdirbtos mėsos vartojimo rizikai kognityvinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad kasdienis šoninės vartojimas yra susijęs su didesniu nitratų poveikiu ir didesne demencijos rizika, palyginti su atsitiktiniu vartojimu.
Tyrimai rodo, kad asmenys, kasdien vartojantys apdorotą mėsą, pavyzdžiui, šoninę, gali susidurti su 44 % didesne demencijos rizika nei tie, kurie ją vartoja tik kartą ar du kartus per savaitę. Šis dozės ir atsako ryšys rodo, kad svarbiausias veiksnys yra saikingumas.
Retkarčiais vartojant šoninę ir laikantis subalansuotos mitybos, kurioje gausu vaisių ir daržovių antioksidantų, galima sušvelninti galimą neigiamą poveikį, o tai yra tarpinis variantas tiems, kurie nenori visiškai atsisakyti perdirbtos mėsos.
Alternatyvūs pusryčiai smegenų sveikatai
Asmenys, besirūpinantys kognityvine sveikata, turi daugybę smegenų veiklą gerinančių alternatyvų apdorotai mėsai rytiniam maistui. Maistingomis medžiagomis turtingi produktai, pavyzdžiui, rūkyta lašiša, graikiniai riešutai ir linų sėmenų košė. Augalinės kilmės baltymai, pvz., tofu kokteiliai, suteikia būtinų aminorūgščių be sočiųjų riebalų.
Neskaldyti grūdai užtikrina tolygų gliukozės išsiskyrimą, kad smegenys veiktų idealiai, o uogos – antioksidantus, kovojančius su nervų uždegimu. Graikiškas jogurtas su riešutais sujungia baltymus ir sveikus riebalus, kurie palaiko neuromediatorių gamybą.
Kad būtų patogu neaukoti sveikatos, naktines avižas su ispaninio šalavijo sėklomis ir vaisiais galima pasigaminti iš anksto ir užtikrinti, kad įtempti rytai nepakenktų kognityvinei gerovei.
Mitybos specialistų požiūris į šoninės ir demencijos ryšį
Ekspertų mitybos specialistų požiūris į šoninės ir demencijos ryšį
Pagrindinių mitybos specialistų nuomonės dėl įrodymų, siejančių lašinių vartojimą su demencijos rizika, tvirtumo nesutampa, nors daugelis pripažįsta, kad išilginių tyrimų duomenys kelia susirūpinimą.
Dr. Marija Čen (Maria Chen), Harvardo dietologė, įspėja, kad „pavieniai tyrimai nėra pakankamas įrodymas teiginiams apie priežastinį ryšį”.
Tuo tarpu daktaras Jamesas Robertsas iš Johnso Hopkinso universiteto pabrėžia, kad nitratų kiekis perdirbtoje mėsoje kelia pagrįstą susirūpinimą dėl nervų sveikatos.
Dauguma ekspertų sutinka, kad svarbiausia yra saikingumas. Dr. Sarah Thompson pastebi, kad „retkarčiais pusryčiams vartojama šoninė greičiausiai kelia minimalią riziką, jei mityba yra sveika smegenims„, ir rekomenduoja sutelkti dėmesį į bendrus mitybos modelius, o ne į atskirus maisto produktus.
Praktiniai žingsniai, kaip sumažinti apdorotos mėsos kiekį savo mityboje
Laipsniškas perdirbtos mėsos vartojimo mažinimas yra praktiškas būdas sumažinti demencijos riziką ir pagerinti bendrą sveikatos būklę. Mitybos specialistai rekomenduoja iš pradžių perpus sumažinti suvartojamos mėsos kiekį ir pakeisti ją augalinės kilmės baltymais, pavyzdžiui, pupelėmis, lęšiais ir tofu.
Šį pokytį gali palengvinti valgymo planavimas, t. y. tam tikrų dienų paskyrimas be mėsos arba Viduržemio jūros regiono mitybos modelio taikymas. Apsipirkdami vartotojai gali rinktis šviežias, kuo mažiau perdirbtas alternatyvas ir atidžiai tikrinti sudedamųjų dalių etiketes, kad rastų paslėptą perdirbtą mėsą paruoštuose maisto produktuose.
Nedideli, tvarūs pokyčiai yra veiksmingesni nei drastiški mitybos pertvarkymai, leidžiantys prisitaikyti prie skonio ir galintys sumažinti neurologinę riziką sveikatai.
