Psichologai įspėja, kad flirtas darbe su viršininkais paprastai baigiasi nesėkme. Tyrimai rodo, kad toks elgesys lemia 37 proc. mažesnį paaukštinimą pareigose ir mažesnį profesinį patikimumą. Dėl galios disbalanso kyla pavojus sutikimui, nepriklausomai nuo to, kas jį inicijuoja. Kolegos neretai flirtą supranta labiau neigiamai, nei norėjo, todėl daroma žala reputacijai ir galimos pasekmės žmogiškiesiems ištekliams. Net ir tada, kai iš pažiūros atsakoma abipusiu atsaku, toks bendravimas sukelia ilgalaikių profesinių nepatogumų, kurie gali lydėti asmenis per visą jų karjerą. Tolesnis tyrimas atskleidžia netikėtą psichologinę dinamiką.
Psichologinis flirto darbo vietoje apibrėžimas
Nors sąvoka „flirtas” paprastai suprantama atsitiktiniuose kontekstuose, flirtui darbo vietoje reikia tikslesnio psichologinio apibrėžimo. Psichologai jį apibūdina kaip sąmoningą elgesį, kuriuo siekiama išreikšti romantišką ar seksualinį susidomėjimą subtiliomis žodinėmis ir nežodinėmis užuominomis profesinėje aplinkoje.
Toks elgesys paprastai apima ilgalaikį akių kontaktą, profesines normas viršijančius asmeninius komplimentus, nereikalingą fizinį artumą, pasirinktinius bendravimo modelius ir įtaigų humorą. Skirtingai nuo socialinio flirto, flirto darbo vietoje variantai dažnai susiję su galios dinamika, kuri apsunkina aiškinimą ir pasekmes.
Tyrimai rodo, kad adresatai paprastai atpažįsta flirto ketinimus, nepriklausomai nuo iniciatoriaus sąmoningumo, todėl net „nesąmoningas flirtas” yra išmatuojamas psichologinis reiškinys, turintis apčiuopiamą poveikį darbo vietoje.
Valdžios disbalansas: Kodėl mainai niekada nebūna lygiaverčiai
Psichologinis flirto darbo vietoje apibrėžimas įgauna dar didesnę reikšmę nagrinėjant vadovų ir pavaldinių galios dinamiką. Kai flirtas vyksta tarp nevienodo organizacinio statuso asmenų, pavaldinio gebėjimas nuoširdžiai sutikti tampa pažeidžiamas.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai gali jausti netiesioginį spaudimą atsakyti į viršininko paliepimus, nes bijo profesinių pasekmių. Net kai flirtą inicijuoja pavaldinys, dėl galios disbalanso jis tampa iš esmės asimetriškas, nes viršininkas kontroliuoja vertinimą, paaukštinimą ir darbo vietos saugumą.
Ši dinamika sukuria situaciją, kai tai, kas atrodo abipusiu sutarimu, iš tikrųjų gali atspindėti sudėtingas derybas dėl galios, o ne autentišką romantišką susidomėjimą.
Klaidingo suvokimo spraga: jūsų ketinimai ir kitų interpretacija
Vienas iš svarbių flirto darbo vietoje iššūkių yra neatitikimas tarp numatytų pranešimų ir to, kaip gavėjai ar stebėtojai juos interpretuoja. Tyrimai rodo, kad dėl flirtuojančio elgesio dažnai atsiranda suvokimo atotrūkis, kai draugiški ar komplimentus reiškiantys veiksmai gali būti suvokiami kaip netinkamas priekabiavimas ar bandymas manipuliuoti.
Šis neatitikimas tampa ypač problemiškas hierarchiniuose santykiuose. Kolegos, stebintys darbuotojo ir viršininko bendravimą, dažnai interpretuoja elgesį labiau neigiamai, nei ketinama, darydami prielaidą apie karjeros kilimo motyvus ar favoritizmą. Tokia trečiųjų šalių nuomonė gali pakenkti profesinei reputacijai, neatsižvelgiant į tikruosius ketinimus.
Psichologai rekomenduoja aiškų profesinį bendravimą, o ne dviprasmiškus signalus, kurie darbo aplinkoje gali būti neteisingai interpretuojami.
Karjeros pasekmės: Ką iš tikrųjų rodo moksliniai tyrimai
Kokią didelę įtaką flirtas darbo vietoje turi profesiniam tobulėjimui? Tyrimai rodo, kad reikšmingos neigiamos pasekmės nusveria galimą trumpalaikę naudą. Organizacijų psichologų tyrimai atskleidė, kad darbuotojai, kurie flirtuoja su vadovais, per penkerius metus paaukštinami 37 proc. mažiau, palyginti su kolegomis, kurie bendrauja tik profesiniais klausimais.
Nors kai kurie iš jų laikinai gali gauti pirmenybines užduotis, ilgalaikiai duomenys rodo, kad šių darbuotojų patikimumas tarp kolegų mažėja, o vadovavimo galimybės mažėja. Be to, 64 % užfiksuotų atvejų, susijusių su flirtu darbo vietoje, buvo pakenkta profesinei reputacijai, kuri išliko net pakeitus darbdavį.
Įrodymai nuosekliai rodo, kad profesinės ribos padeda išlaikyti karjeros trajektorijos vientisumą ir skatina tikrą, įgūdžiais pagrįstą tobulėjimą.
Poveikis komandos dinamikai ir darbo vietos kultūrai
Kai darbuotojai ir vadovai flirtuoja, pasekmės neapsiriboja vien tik jais, bet iš esmės keičia komandos dinamiką ir organizacijos kultūrą.
Tyrimai rodo, kad dėl flirto santykių įsivaizduojamas palankumas sukelia plačiai paplitusį kolegų nepasitenkinimą. Mažėjant pasitikėjimui, prastėja kolektyvo sutelktumas, o tyrimai rodo, kad nukentėjusių skyrių produktyvumas sumažėja iki 27 %.
Organizacijose dažnai padaugėja apkalbų, susiformuoja išskirtinės grupės ir sumažėja psichologinis saugumas. Darbuotojai praneša apie padidėjusį nenorą dalytis idėjomis ar bendradarbiauti su bet kuria flirto šalimi.
Šis kaskadinis poveikis keičia darbo vietos normas ir gali sukurti precedentus, kurie ilgiems metams pakenks profesinėms riboms ir organizacijos vertybėms.
Teisinės ir žmogiškųjų išteklių pasekmės, į kurias neatsižvelgėte
Nors daugelis darbuotojų daugiausia dėmesio skiria emociniams ir socialiniams flirto darbo vietoje aspektams, teisinės ir reguliavimo pasekmės dažnai lieka pavojingai pamirštos. Organizacijos paprastai turi aiškią politiką, draudžiančią romantiškus vadovų ir pavaldinių santykius, laikydamos juos galimu seksualiniu priekabiavimu arba interesų konflikto sukėlimu.
Žmogiškųjų išteklių skyriai yra teisiškai įpareigoti ištirti tokį elgesį, kai apie jį pranešama, ir gali būti pareikšti oficialūs papeikimai, perkėlimas į kitą darbą arba atleidimas iš darbo. Be to, toks bendravimas gali pažeisti įmonės etikos kodeksus, o abi šalys gali būti įtrauktos į personalo bylas, kurios gali pakenkti jų karjerai.
Net ir abipusiu sutarimu užmegzti santykiai vėliau gali tapti teisine atsakomybe, jei pavaldinys vėliau pareikš, kad santykiai buvo priverstiniai dėl galios disbalanso.
Ilgalaikis poveikis jūsų profesinei reputacijai
Be tiesioginių teisinių pasekmių, flirtas su vadovu daro ilgalaikę žalą profesiniam įvaizdžiui, kuri gali lydėti visą darbuotojo karjerą.
Kolegos flirtą darbe dažnai vertina kaip neprofesionalų, galintį sumažinti pasitikėjimą ir patikimumą. Pramonės tinklai greitai skleidžia informaciją apie reputaciją, o buvę kolegos per oficialias ir neoficialias rekomendacijas daro įtaką būsimoms galimybėms.
Tyrimai rodo, kad specialistai, kuriems klijuojama „netinkamų” reputacijų etiketė, net ir pakeitę darbovietę, susiduria su gerokai mažesnėmis paaukštinimo galimybėmis. Karjeros kilimas vis labiau priklauso nuo to, ar pavyks išlaikyti gero vertinimo ir profesinių ribų reputaciją.
Asmenys, siekiantys karjeros, orientuotos į paslaugas, turi pripažinti, kad reputacijos valdymas yra esminis profesinis turtas, kurį reikia nuolat saugoti tinkamu elgesiu darbe.
Alternatyvūs būdai kurti teigiamus profesinius santykius
Egzistuoja daug produktyvių strategijų, kaip užmegzti tvirtus ryšius darbo vietoje neperžengiant etinių ribų. Specialistai gali sutelkti dėmesį į kompetencijos demonstravimą nuosekliai atlikdami kokybišką darbą ir patikimai laikydamiesi terminų.
Reguliarus bendravimas apie projektus padeda užmegzti natūralius ryšius, o pagalba kolegoms kuria geranoriškumą visoje organizacijoje.
Dalyvavimas darbovietės komitetuose, profesinio tobulėjimo veikloje ir įmonės socialiniuose renginiuose suteikia galimybę tinkamai bendrauti su vadovais. Prašydami mentorystės ar profesinio orientavimo užsiėmimų, galite pagrįstai bendrauti individualiai.
Tokie metodai skatina pagarbą, pagrįstą profesiniais nuopelnais, o ne asmeniniu patrauklumu, o tai galiausiai lemia tvaresnius ir naudingesnius santykius darbo vietoje.
Sveikų ribų nustatymas: Psichologo sistema
Pasak klinikinių psichologų, kurie specializuojasi organizacinės elgsenos srityje, aiškių tarpasmeninių ribų nustatymas yra profesinės etikos darbe pagrindas.
Dr. Ellen Langer sistemoje rekomenduojamos trys svarbiausios ribų nustatymo praktikos: aiškus lūkesčių perteikimas, nuoseklus profesinis elgesys ir greitas reagavimas į ribų pažeidimus.
Psichologai pataria dokumentuoti visas profesines sąveikas, kai susiduriama su galios dinamika, ir siūlo naudoti „kolegos testą” – ar toks elgesys būtų tinkamas su bet kuriuo kolega?
Ši sistema padeda darbuotojams orientuotis sudėtinguose santykiuose darbe, nustatydama objektyvius tinkamo elgesio kriterijus, mažindama klaidingų interpretacijų skaičių ir užtikrindama psichologinį saugumą, naudingą visai organizacijos kultūrai.
