Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad yra reikšmingas ryšys tarp kasdienio vaikščiojimo ir vėžio rizikos sumažėjimo. Nauji duomenys rodo, kad vos 20 minučių greito vaikščiojimo per dieną koreliuoja su maždaug 18 % sumažėjimu bendros vėžio rizikos. Šis prevencinis poveikis veikia per kelis biologinius mechanizmus, įskaitant priešuždegiminio kelio aktyvaciją ir pagerintą imuninę priežiūrą. Nauda priklauso nuo dozės ir skiriasi priklausomai nuo vėžio tipo, o gaubtinės žarnos ir krūties vėžys rodo didžiausią rizikos sumažėjimą. Šios intervencijos paprastumas kelia svarbius klausimus apie prieinamas vėžio prevencijos strategijas.
Mokslas apie ėjimą ir vėžio prevenciją
Remiantis naujausiais tyrimais, ryšys tarp reguliarių pasivaikščiojimų ir sumažėjusios vėžio rizikos kyla dėl kelių fiziologinių mechanizmų. Vos 20 minučių per dieną trunkantis pasivaikščiojimas aktyvuoja priešuždegiminius procesus ir stiprina imuninę sistemą. Ši vidutinio intensyvumo fizinė veikla padeda išlaikyti sveiką kūno svorį ir sumažina su nutukimu susijusią vėžio riziką.
Be to, vaikščiojimas reguliuoja insulino ir hormonų lygį, kuris gali turėti įtakos vėžio vystymuisi. Ritmiški judesiai gerina kraujotaką, didina organizmo gebėjimą pašalinti potencialius kancerogenus. Tyrimai rodo, kad reguliariai vaikščiojantys žmonės turi mažiau su vėžio progresavimu susijusių biologinių žymenų.
Šios naudos ypač reikšmingos kolorektalinio, krūties ir gimdos gleivinės vėžio atvejais, kai nuosekliai praktikuojantys asmenys riziką sumažina iki 20 %.
18 % rizikos sumažėjimo rezultatų analizė
Dėmesį pritraukiantis 18 % rizikos sumažėjimas yra išsamus tyrimas, apimantis įvairius vėžio tipus ir populiacijas.
Tyrėjai surinko duomenis iš 15 kohortinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 750 000 dalyvių, ir nustatė nuoseklius privalumus visose demografinėse grupėse.
Sumažėjimas skiriasi priklausomai nuo vėžio tipo: žarnyno (20 %), krūties (14 %) ir plaučių (16 %) vėžys sumažėjo žymiai.
Poveikis buvo priklausomas nuo dozės, didesnis nauda buvo pastebėta tiems, kurie kasdien greitai vaikščiojo 20–30 minučių, palyginti su tais, kurie vaikščiojo rečiau arba lėčiau.
Statistinė analizė, kurioje buvo kontroliuojami trukdantys kintamieji, įskaitant mitybą, rūkymo statusą ir anksčiau buvusias ligas, nustatė, kad ėjimas yra nepriklausomas apsauginis veiksnys nuo vėžio vystymosi.
Kaip vaikščiojimas veikia skirtingų tipų vėžį
Tyrimas konkrečių vėžio tipų atskleidžia aiškius apsauginius mechanizmus, susijusius su reguliariais pasivaikščiojimais.
Tyrimai rodo, kad gaubtinės žarnos vėžio rizika sumažėja 20–25 %, jei kasdien vaikščiojama, greičiausiai dėl pagerėjusio žarnyno peristaltikos ir sumažėjusio uždegimo.
Krūties vėžio atvejų skaičius sumažėjo 15–18 %, o tai siejama su ėjimo poveikiu estrogeno reguliavimui ir imuninei funkcijai.
Plaučių vėžys žymiai sumažėja 30 % rizikos sumažėjimu, nes vaikščiojimas gerina kvėpavimo pajėgumą.
Prostatos vėžio atveju nauda yra mažesnė – 8–10 %, o kasos vėžio rizika sumažėja maždaug 11 %.
Šie skirtumai atspindi, kaip fizinis aktyvumas skirtingai veikia hormoninius procesus, imuninius atsakus ir medžiagų apykaitos procesus skirtingų tipų vėžio atvejais.
Nauda įvairioms amžiaus grupėms ir demografiniams segmentams
Ėjimas pėsčiomis turi vėžio prevencijos privalumų, kurie apima visas demografines grupes, nors jų mastas skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir etninės priklausomybės.
Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės (65+) patiria didžiausią rizikos sumažėjimą, nes vaikščiojimas sumažina vėžio susirgimų skaičių iki 18 %, palyginti su 12 % jaunesnių žmonių populiacijoje.
Moterims šis produktas turi didesnį apsauginį poveikį nuo krūties ir gimdos gleivinės vėžio, o vyrams jis labiau tinka kolorektalinio vėžio prevencijai.
Įdomu, kad tyrimai rodo, jog asmenys, kurių šeimoje yra buvę vėžio atvejų, reguliariai vaikščiodami patiria didesnį apsauginį poveikį.
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai daro įtaką šioms naudoms pirmiausia per galimybę naudotis saugia pėsčiųjų aplinka, nors fiziologinė nauda išlieka vienoda visose pajamų grupėse.
Ėjimo palyginimas su kitomis fizinio aktyvumo formomis
Be demografinių aplinkybių, daugelis žmonių abejoja, kaip ėjimas lyginamas su kitomis fizinio aktyvumo formomis vėžio prevencijos atžvilgiu.
Nors didelio intensyvumo pratimai, tokie kaip bėgimas ir plaukimas, per minutę sudegina daugiau kalorijų, tyrimai rodo, kad vaikščiojimas, jei jo trukmė yra tinkamai pritaikyta, suteikia panašų apsaugą nuo vėžio. 20 minučių kasdienis pasivaikščiojimas suteikia panašią apsaugą kaip 10 minučių intensyvūs pratimai.
Tyrimai rodo, kad vaikščiojimas aktyvina imuninės sistemos priežiūrą ir mažina uždegimą – pagrindinius mechanizmus vėžio prevencijoje – taip pat veiksmingai, kaip ir intensyvesnė veikla.
Vaikščiojimas taip pat pasižymi didesniu atkaklumu nei sporto salėje atliekami pratimai, nes dalyviai yra labiau linkę išlaikyti nuoseklią rutiną. Šis tvarumo veiksnys gali paaiškinti, kodėl reguliariai vaikščiojantys žmonės rodo panašų ilgalaikį vėžio rizikos sumažėjimą kaip ir tie, kurie dalyvauja intensyvesnėse treniruočių programose.
Praktiniai patarimai, kaip įtraukti kasdienius pasivaikščiojimus
Kaip užimti žmonės gali įtraukti rekomenduojamą 20 minučių kasdienį pasivaikščiojimą į savo kasdienybę? Tyrimai rodo, kad jį suskaidyti į mažesnes dalis per dieną gali būti lygiai taip pat naudinga. Pasivaikščiojimai susitikimų metu, parkavimas toliau nuo kelionės tikslo arba laiptų naudojimas vietoj lifto suteikia natūralias galimybes.
Nustatydami kalendoriaus priminimus arba planuodami pasivaikščiojimus per pietų pertrauką, galite užtikrinti nuoseklumą. Pasivaikščiojimai su kolegomis, draugais ar šeimos nariais padeda ugdyti atsakomybę ir stiprina socialinius ryšius.
Technologijos gali padėti išlaikyti šį įprotį – žingsniamatis ar išmaniojo telefono programėlės seka pažangą ir motyvuoja. Net vaikščiojimas patalpose esant blogam orui padeda pasiekti dienos tikslus ir išlaikyti vėžio prevencijos naudą.
