Mano močiutė sulaukė 96-erių. Iki paskutinių metų pati lipdavo laiptais, pati skusdavo bulves, pati juokdavosi garsiausiai už stalo.
Tada maniau, kad jai tiesiog pasisekė. Dabar mokslas sako kitaip.
Ilgaamžiškumas palieka pėdsakų — ir dalį jų galima pastebėti gerokai anksčiau, nei tikiesi. Aštuoni ženklai atrodo tarsi pažadai. Bet tiesa subtilesnė, ir apie ją — pačioje pabaigoje.
Kas užrašyta dar prieš tau gimstant
Pirmasis ženklas — šeimos istorija. Kai keli giminaičiai sulaukia garbaus amžiaus, tai leidžia manyti, kad paveldėti biologiniai privalumai gali lėtinti senėjimą ir saugoti širdį. Mokslininkai ilgaamžiškumo susitelkimą giminėje laiko vienu iškalbingiausių signalų — nors jis ir negarantuoja nieko konkrečiai vienam žmogui. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir aplinka, kurioje giminė gyvena: mityba, judėjimas, įpročiai, perduodami iš kartos į kartą.
Antrasis — lytis ir vėlyvas gimdymas. Moterys vidutiniškai dažniau nei vyrai sulaukia gilios senatvės. O gimdymas po 40-ies kartais siejamas su išskirtiniu ilgaamžiškumu, galbūt atspindinčiu lėtesnį senėjimą lemiančius genus.
„Genai užduoda kryptį. Bet ne jie vairuoja,” — sako gydytojas. „Likusi kelio dalis priklauso nuo tavęs.”
Ką išduoda pats kūnas
Trečiasis ženklas — stiprios kojos. Gera šlaunų ir klubų raumenų jėga siejama su geresniu judrumu, pusiausvyra ir medžiagų apykaita. Tvirtos kojos leidžia lengviau lipti laiptais, greičiau atsigauti po ligos ir ilgiau išlaikyti savarankiškumą.
Ketvirtasis — tylus kvėpavimas miegant. Kai žmogus miega be garsaus knarkimo, tai gali rodyti mažesnį kvėpavimo takų pasipriešinimą ir sveikesnį širdies profilį. Dažnas, garsus knarkimas priešingai — siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir dieniniu nuovargiu.
Tai nėra diagnozė. Tik dar vienas švelnus ženklas, kad kūnas sensta patirdamas mažiau įtampos.
Įdomu tai, kad abu šie ženklai — ne likimas, o įprotis. Kojų jėgą galima ugdyti bet kuriame amžiuje: pakanka reguliaraus judėjimo, laiptų, pasivaikščiojimų. O ramesnį miegą dažnai grąžina svorio, gulėjimo padėties ar gyvenimo būdo pokyčiai. Kūnas mėgsta, kai juo rūpiniesi.
Kas dedasi galvoje
Penktasis ženklas — jaustis jaunesniam nei esi. Žmonės, kurie save suvokia jaunesnius už savo metus, dažniau juda, bendrauja ir laikosi sveikų įpročių. Tas vidinis amžius neretai pasako daugiau nei skaičius pase.
Šeštasis — gebėjimas atleisti. Kas paleidžia nuoskaudas, tas gyvena su mažesniu lėtiniu stresu. O mažesnis stresas reiškia ramesnį kraujospūdį ir mažesnę uždegiminę naštą.
Septintasis — meilė paprastumui. Kai laimę teikia kasdienės smulkmenos, o ne daiktai ir palyginimai su kitais, mažėja nerimas ir gerėja emocijų valdymas.
„Ilgiausiai gyvena ne tie, kas turi daugiausiai. O tie, kuriems mažiausiai reikia,” — pastebėjo gydytojas.
Žmonės aplinkui
Aštuntasis, ir bene svarbiausias, ženklas — mylintys santykiai. Artimi ryšiai mažina lėtinį stresą, gerina širdies veiklą ir padeda greičiau sveikti. Žmonės, apsupti rūpesčio, dažniau laikosi sveikų įpročių ir rečiau lieka vieni su savo bėdomis.
Vienatvė daro priešingai — ji siejama su prastesniu miegu, prislėgta nuotaika ir trumpesniu gyvenimu. Meilė čia veikia tyliai, bet stipriai: kartais vienas artimas žmogus šalia nusveria daugiau nei bet koks papildas ar dieta.
Bet štai tiesa, kurios tokie straipsniai dažnai nutyli: nė vienas šių ženklų nieko negarantuoja. Tai ne pažadai, o tikimybės — kūno ir elgesio dėsningumai, kurie tik pakreipia svarstykles. Gera žinia ta, kad dalį jų gali ugdyti pats: stiprinti kojas, mokytis atleisti, būti arčiau žmonių. Kiek šių ženklų atpažįstate savyje?
