Anksčiau žiemą Andrius rytais šokdavo nuo lovos ant grindų taip, tarsi liptų ant ledo. Kojos stingdavo akimirksniu.
Dabar tame pačiame kambaryje jis vaikšto basas arba su marškinėliais — net kai lauke krenta iki -30. Ir už tai nesumokėjo nė cento.
Kodėl šaltos grindys atima šilumą
Šiluma name juda dėsningai: šiltas oras kyla, o šaltis lieka apačioje, prie grindų. Todėl net gerai šildomame kambaryje kojos gali šalti, o pati patalpa atrodo nejauki.
Prastai izoliuotos grindys veikia kaip nuolatinis šalčio kanalas. Kambarys praranda šilumą žemyn, šildymo sistema dirba sunkiau, o sąskaitos auga. Basoms kojoms tai jaučiama iškart.
Ypač tai pastebima pirmuose aukštuose, virš nešildomo rūsio ar ant betoninio pagrindo — ten grindys lieka šaltos net karštai kūrenant. Kartais žmonės metų metus keičia radiatorius ar didina temperatūrą, nors tikroji problema tūno po kojomis.
Sprendimas — atkirsti tą šalčio kelią plonu izoliaciniu sluoksniu tarp grindų ir kojų.
Nemokama medžiaga iš statybviečių
Andrius nepirko brangios mineralinės vatos.
— Statybvietėse likdavo putplasčio plokščių atraižų, kurių niekam nereikėjo. Paklausiau — leido pasiimti, — pasakojo jis.
Putplasčio (polistirolo) plokštės sulaiko šilumą viduje ir sumažina skersvėjį po kojomis. Jos kainuoja gerokai mažiau nei aukščiausios klasės medžiagos, o šiuo atveju atsiėjo visiškai nemokamai. Net nedidelio storio sluoksnio dažnai pakanka, kad komfortas pasikeistų iš esmės.
— Sunkiausia buvo ne padaryti, o patikėti, kad taip paprastai suveiks, — nusišypsojo jis.
Kaip jis klojo plokštes
Pirmiausia Andrius išnešė iš kambario baldus ir kruopščiai išvalė grindis.
Tada dėliojo plokštes iš eilės, pradėdamas nuo vieno kampo ir judėdamas link durų. Vietas prie sienų, vamzdžių ir durų staktų išpjaustė taip, kad danga liktų vientisa, be tarpų. Kur reikėjo, plokštes pritvirtino statybiniu segikliu.
Sudėjęs jis patikrino kraštus.
— Svarbiausia, kad plokštės gultų lygiai. Jei kampas pakyla — po kilimu jausis kauburys, — paaiškino jis.
Nelygias vietas prispaudė arba apkirpo, kol paviršius tapo tolygus iš vieno galo į kitą. Tarpai tarp plokščių turi likti maži ir vienodi — pro plyšius sunkiasi šaltis, o po kilimu susidaro juntamas nelygumas. Andrius lėtai perėjo per visą kambarį, spausdamas kojomis ir ieškodamas minkštų ar judančių vietų.
Ko nepamiršti dėl saugumo
Čia — dalis, kurios pamiršti negalima.
Putplastis yra degi medžiaga, todėl jo niekada nedera palikti atviro kaip vaikščiojamo paviršiaus. Andrius plokštes uždengė kilimu — tai apsaugo jas nuo susidėvėjimo ir kartu paslepia po nedegiu sluoksniu.
Jei renkatės medžiagą patys, ekstruzinis polistirolas (XPS) laiko svorį geriau nei purus baltas putplastis (EPS), kuris plonais lakštais ilgainiui gali suspausti. O jei imate atraižas iš statybviečių, visada pasiklauskite leidimo ir apžiūrėkite, ar medžiaga nesudrėkusi.
Tai — praktiškas, biudžetą taupantis sprendimas, bet ne visam gyvenimui. Rimtesnei renovacijai vertėtų profesionalios medžiagos.
Ką galite padaryti jau šį savaitgalį
Jei kojos namuose šąla, pradėkite nuo vieno kambario.
Išmatuokite plotą, apskaičiuokite, kiek plokščių reikės, ir apžiūrėkite, ar statybų parduotuvėje neatsiras pigių atraižų. Išvalykite grindis, tolygiai paklokite izoliaciją, patikrinkite, ar viskas guli lygiai, ir uždenkite kilimu.
Pradėkite nuo šalčiausios patalpos — dažniausiai tai miegamasis arba kambarys virš rūsio. Jei rezultatas patiks, tą patį principą vėliau pritaikysite ir kitur. Didelių investicijų nereikia: pakanka pigių plokščių, aštraus peilio, segiklio ir vieno laisvo popiečio.
Vienas popietės darbas — ir ryte kojos nebejaus ledo, net kai termometras už lango rodo -30.
