„Vitaminai padeda būti sveikiems ir energingiems” – šį teiginį girdime nuo vaikystės. Dauguma mūsų yra įsitikinę, kad jei vitaminai yra naudingi, tai jų vartojimas didesniais kiekiais turėtų būti dar naudingesnis. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtą tiesą – perdozuoti vitaminai gali ne tik neduoti papildomos naudos, bet ir rimtai pakenkti sveikatai.
Vitaminų perteklius: mitas apie „saugų” perdozavimą
„Žmonės dažnai mano, kad vitaminus galima vartoti neribotais kiekiais, nes tai natūralios medžiagos, bet tai pavojingas mitas,” – įspėja gydytoja dietologė dr. Vaida Kuraitienė. „Kai kurie vitaminai, ypač tirpūs riebaluose, gali kauptis organizme ir sukelti rimtų sveikatos problemų.”
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų vitaminų ir maisto papildų vartojimas išaugo beveik 90%. Apklausos rodo, kad daugiau nei 30% vartotojų nesitaria su gydytojais dėl dozių ir dažnai viršija rekomenduojamus kiekius.
Vitaminai, kurie dažniausiai perdozuojami
1. Vitaminas A: regėjimo gynėjas, tapęs priešu
Rekomenduojama paros norma (RPN): 700-900 µg Toksiška dozė: >3000 µg per dieną ilgesnį laiką
Vitaminas A būtinas regėjimui, imunitetui ir odos sveikatai. Tačiau jo perteklius gali sukelti:
- Ūmūs simptomai: galvos skausmas, pykinimas, svaigimas, odos lupimasis
- Lėtinis perdozavimas: kepenų pažeidimai, kaulų tankio mažėjimas, plaukų slinkimas
- Ypatingi pavojai: nėščioms moterims gali sukelti vaisiaus apsigimimus
„Vitamino A perdozavimas ypač pavojingas, nes jo simptomai primena daugelį kitų ligų, todėl dažnai diagnozuojamas per vėlai,” – aiškina hepatologas dr. Tomas Janušauskas.
Rizikos grupėje: nėščios moterys, vartojančios prenatalines vitaminas ir papildomai vitamino A papildus, bei žmonės, gydomi retinoidais nuo odos ligų.
2. Vitaminas D: saulės vitamino šešėlis
RPN: 600-800 TV (15-20 µg) Toksiška dozė: >4000 TV (100 µg) per dieną ilgą laiką
Vitaminas D tapo itin populiarus, ypač po COVID-19 pandemijos. Tačiau jo perteklius sukelia hiperkalcemiją – pernelyg didelį kalcio kiekį kraujyje, kas gali lemti:
- Inkstų akmenų formavimąsi
- Inkstų funkcijos sutrikimus
- Kraujagyslių ir širdies audinių kalcifikaciją
- Nuolatinį silpnumą ir nuovargį
Greitųjų testų laboratorijos „VitaminLab” duomenimis, 2024 metais 15% jų pacientų buvo nustatytas vitamino D perteklius – dvigubai daugiau nei 2020 metais.
3. Vitaminas E: antioksidantas su paslėptais pavojais
RPN: 15 mg Toksiška dozė: >1000 mg per dieną
Vitaminas E dažnai reklamuojamas kaip „jaunystės vitaminas” dėl antioksidacinių savybių. Tačiau 2022 metais Suomijos mokslininkai nustatė, kad didelės vitamino E dozės gali:
- Padidinti kraujavimo riziką (slopina kraujo krešėjimą)
- Sąveikauti su vaistais nuo kraujo krešumo
- Padidinti insulto riziką kai kuriems žmonėms
- Susilpninti kai kurių vaistų nuo vėžio veikimą
„Vartodami vitamino E megadozes galite netyčia naikinti visą naudą, kurią jums teikia kiti vaistai,” – įspėja farmakologė dr. Lina Petrauskienė.
4. Vitaminas B6: nervų sistemos draugas ir priešas
RPN: 1,3-1,7 mg Toksiška dozė: >100 mg per dieną
Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja daugiau nei 100 fermentų reakcijų organizme. Tačiau per didelis jo kiekis gali paradoksaliai sukelti tuos pačius simptomus, kuriuos turėtų gydyti:
- Periferinę neuropatiją (nervų pažeidimus) – dilgčiojimas, deginimas galūnėse
- Ataksiją (judesių koordinacijos sutrikimus)
- Skausmingus odos bėrimus
- Fotosensibilizaciją (padidėjusį jautrumą saulės spinduliams)
2023 metais publikuotame tyrime nustatyta, kad 8% žmonių, vartojančių B vitaminų kompleksus, viršija saugias B6 dozes, dažnai net nežinodami apie tai.
Kaip vitaminų perdozavimas veikia organus?
Kepenys: pirmasis taikinys
Kepenys – pagrindinis organas, atsakingas už daugelio medžiagų, įskaitant vitaminus, metabolizmą. Vitamino A, niacino (B3) ir kai kurių kitų vitaminų perteklius gali sukelti:
- Hepatitą (kepenų uždegimą)
- Fibrozę (kepenų audinio randėjimą)
- Padidėjusį kepenų fermentų kiekį
- Kraštutiniu atveju – kepenų nepakankamumą
„Kepenys turi nuostabią regeneracijos galią, tačiau nuolatinis vitaminų perteklius gali viršyti jų galimybes,” – pabrėžia dr. Janušauskas.
Inkstai: filtravimo sistema pavojuje
Inkstai filtruoja kraują ir pašalina toksines medžiagas. Vitaminų C ir D perdozavimas gali:
- Paskatinti inkstų akmenų formavimąsi
- Padidinti oksalatų kiekį (su vitaminu C)
- Sukelti hiperkalciuriją (padidėjusį kalcio kiekį šlapime)
- Ilgainiui lemti inkstų funkcijos sutrikimus
Nervų sistema: paradoksalus poveikis
Nors B grupės vitaminai būtini nervų sistemos veiklai, jų perteklius gali sukelti:
- Hiperaktyvumą ir nerimą (B3, B12)
- Nemigą (B vitaminų kompleksai, ypač vartojami vakare)
- Nervų pažeidimus (B6)
- Galvos skausmus ir migrenas
Ypatingos rizikos grupės
1. Vyresnio amžiaus žmonės
Vyresniame amžiuje keičiasi medžiagų apykaita, silpnėja inkstų ir kepenų funkcijos. Be to, vyresnio amžiaus žmonės dažnai vartoja įvairius vaistus, kurie gali sąveikauti su vitaminų papildais.
„Vyresniems žmonėms vitaminų perdozavimo rizika yra beveik dvigubai didesnė,” – teigia geriatrė dr. Irena Balčiūnienė. „Jie taip pat dažniau vartoja kelis skirtingus papildus, kuriuose gali būti tų pačių vitaminų.”
2. Vaikai
Vaikų organizmas yra jautresnis vitaminų perdozavimui dėl mažesnio kūno svorio ir nesubrendusių detoksikacijos sistemų. Ypač pavojingi:
- Vitamino A ir D perdozavimas (gali sukelti rimtus toksinio poveikio simptomus)
- Geležies turintys vitaminai (dažniausia ūminio apsinuodijimo vitaminais priežastis tarp vaikų)
„Tėvai turėtų žinoti, kad vitaminai vaikams nėra saldainiai, ir jų perdozavimas gali baigtis vizitu į skubios pagalbos skyrių,” – įspėja pediatrė dr. Laura Kazlauskienė.
3. Nėščios moterys
Nėštumo metu moterys dažnai vartoja prenatalines vitaminas, tačiau papildomas „stiprinimas” kitais papildais gali būti pavojingas:
- Vitamino A perdozavimas gali sukelti vaisiaus apsigimimus
- Vitamino E perteklius gali sąveikauti su vitaminu K ir padidinti kraujavimo riziką
- Vitamino D megadozės gali sutrikdyti vaisiaus kaulų vystymąsi
Paslėpti vitaminų šaltiniai, kuriuos pamirštame
Skaičiuojant vitaminų suvartojimą, dažnai pamirštami šie šaltiniai:
- Praturtinti maisto produktai – dauguma grūdinių pusryčių, sultys, pieno pakaitalai yra praturtinti vitaminais
- Energiniai ir sportiniai gėrimai – dažnai turi didelį kiekį B grupės vitaminų
- Grožio papildai – „plaukams, odai ir nagams” skirti produktai dažnai turi didelius vitamino A, E ir biotino kiekius
- Kelių komponentų papildai – „imunitetui”, „energijai”, „širdžiai” skirti produktai gali turėti tuos pačius vitaminus
„Dažnai žmonės net neskaičiuoja, kad vartoja tą patį vitaminą iš skirtingų šaltinių,” – pastebi dr. Kuraitienė. „Multivitaminai + papildomas vitaminas D + praturtinti pusryčiai = potenciali problema.”
Kaip saugiai vartoti vitaminus?
1. Pasitikrinkite prieš pradėdami vartoti
„Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama pasitikrinti vitaminų ir mineralų lygį kraujyje,” – pataria dr. Kuraitienė. „Papildus vartokite tik tada, kai yra realus poreikis.”
2. Laikykitės rekomenduojamų dozių
- Vartokite ne daugiau nei 100% RPN, nebent gydytojas nurodė kitaip
- Atkreipkite dėmesį į skirtingus matavimo vienetus – mikrogramai (µg), miligramai (mg) ir tarptautiniai vienetai (TV) nėra tas pats
- Apskaičiuokite bendrą suvartojamą kiekį iš visų šaltinių
3. Periodiškai darykite pertraukas
„Vitaminai nėra skirti nuolatiniam vartojimui, ypač jei nėra nustatyto trūkumo,” – paaiškina dr. Kuraitienė. „Periodiškai darykite 1-2 mėnesių pertraukas, kad išvengtumėte kaupimosi organizme.”
4. Atkreipkite dėmesį į sąveikas
Vitaminai gali sąveikauti ne tik tarpusavyje, bet ir su vaistais:
- Vitaminas K sąveikauja su kraują skystinančiais vaistais
- Vitaminas E gali stiprinti kai kurių antikoaguliantų poveikį
- Kalcis gali mažinti kai kurių antibiotikų įsisavinimą
- Geležis sąveikauja su skydliaukės hormonų preparatais
Ar natūralūs vitaminai iš maisto taip pat gali būti pavojingi?
Gera naujiena – vitaminus iš natūralių maisto šaltinių perdozuoti beveik neįmanoma (su keliomis išimtimis):
- Vitaminas A – perdozavimas įmanomas valgant didelį kiekį kepenų (ypač poliarinių gyvūnų) arba gerdami morčių sulčių litrus kasdien
- Vitaminas D – praktiškai neįmanoma perdozuoti iš maisto šaltinių
- Vitaminas C – netgi valgant kilogramą citrusinių vaisių, organizmas pašalins perteklių
„Evoliucijos bėgyje mūsų organizmas prisitaikė prie vitaminų kiekių, esančių maiste,” – paaiškina evoliucinės medicinos specialistas dr. Paulius Vincas. „Problemos kyla tik su sintetiniais, koncentruotais papildais.”
Išvados: protingas požiūris į vitaminus
Vitaminai yra būtini sveikatai, tačiau juos reikia vartoti išmintingai:
- Pirmenybę teikite visavertei mitybai – dauguma žmonių gali gauti visus reikalingus vitaminus iš įvairaus maisto
- Papildus vartokite tikslingai – tik esant patvirtintam trūkumui arba konkrečioms indikacijoms
- Konsultuokitės su specialistais – gydytojas ar kvalifikuotas dietologas gali rekomenduoti jums tinkamiausias dozes
- Sekite savo organizmo signalus – atsiradus neįprastiems simptomams, persvarstykite vartojamus papildus
„Vitaminų vartojimas turėtų būti panašus į vaistų vartojimą – tinkama dozė, tinkamu laiku ir dėl tinkamos priežasties,” – reziumuoja dr. Kuraitienė. „Tik tada jie tikrai padės jūsų sveikatai, o ne pakenks.”
Vitaminai gali būti galingi sveikatos sąjungininkai arba pavojingi priešai – viskas priklauso nuo to, kaip juos vartojame.
