Vitamino B12 trūkumas gali tyliai silpninti atmintį, dėmesį ir koordinaciją. Klinikiniai gydytojai pastebi, kad kognityvinis sulėtėjimas ir pirštų galiukų tirpimas dažnai pasireiškia prieš anemiją. Svarbu žinoti, kas yra rizikos grupėje, kaip vitaminas palaiko mielino ir neurotransmiterių chemiją ir kada lengvas užmaršumas tampa įspėjamuoju ženklu. Atsakymai nurodo tyrimus ir gydymo būdus, kurie gali sustabdyti silpimą, jei jis pastebimas laiku.
Kas yra vitamino B12 trūkumas ir kam jis gresia
Vitamino B12 trūkumo apibrėžimas prasideda nuo nepakankamo kobalamino kiekio nustatymo – paprastai tai rodo mažesnis nei 150 pg/ml vitamino B12 kiekis serume – kuris sutrikdo raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir nervų funkciją.
Tai paveikia vyresnio amžiaus žmones (paplitimas didėja su amžiumi, ≥6 % tarp 60+ metų amžiaus žmonių), griežtus veganus/vegetarus, kuriems trūksta maisto papildų, ir žmones, turinčius sutrikusią absorbciją dėl perniciozinės anemijos, atrofinio gastrito, celiakijos ar Krono ligos arba skrandžio operacijos.
Ilgalaikis metformino, protonų siurblio inhibitorių, H2 blokatorių vartojimas ir didelis alkoholio vartojimas didina riziką.
Ankstyvieji simptomai gali būti nežymūs: nuovargis, tirpimas, pusiausvyros sutrikimai, liežuvio skausmas; neurologiniai pažeidimai gali atsirasti ir be anemijos.
Gydymas pritaikomas prie priežasties.
Kaip vitaminas B12 palaiko atmintį ir smegenų funkcijas
Aprašius, kas yra pažeidžiamas šio vitamino trūkumui, dėmesys pereina prie to, kaip vitaminas B12 prisideda prie atminties ir bendrų smegenų funkcijų. B12 skatina mielino susidarymą, išsaugodamas nervų skaidulų izoliaciją, kad signalai keliautų greitai; be jo mielino pažeidimai sulėtina komunikaciją ir sutrikdo atmintį.
Jis taip pat palaiko DNR sintezę ir metilinimui priklausomą neurotransmiterių gamybą – mechanizmus, kurie yra mokymosi, dėmesio ir atminties konsolidacijos pagrindas. Tyrimai sieja žemą vitamino B12 kiekį serume (<150 pg/ml) su didesniu pažinimo funkcijų nuosmukiu ir silpnesne atmintimi bei vykdomųjų funkcijų testų rezultatais.
Neurologiniai simptomai dažnai atsiranda palaipsniui ir gali pasireikšti anksčiau nei anemija. Laiku nustatyta diagnozė ir pakaitinė terapija dažnai atkuria funkcijas, o ilgalaikis nekreipimas dėmesio gali sukelti ilgalaikį sutrikimą.
Ankstyvi kognityviniai ir neurologiniai požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Dažnai pirmieji vitamino B12 trūkumo požymiai pasireiškia subtiliai, dilgčiojimu ar „badymu” rankose ir pėdose bei lengvais kognityviniais pokyčiais, tokiais kaip retkarčiais pasitaikantys atminties sutrikimai, sulėtėjęs mąstymas ar sutrikusi koncentracija.
Stebėtojai gali pastebėti laipsnišką paresteziją, besivystančią per kelis mėnesius ar metus, kartu su silpnais koncentracijos sutrikimais, kurie gali progresuoti, jei nebus gydomi.
Nugaros smegenų pažeidimas gali sukelti eigos pusiausvyros sutrikimą, nestabilų ėjimą ir vibracijos ar padėties pojūčio praradimą, prieš pasireiškiant sunkiai pažinimo funkcijos silpnėjimui.
Neurologinis pažeidimas gali atsirasti nepaisant normalių kraujo rodiklių, todėl siekiant išvengti negrįžtamo pažeidimo, rekomenduojama nedelsiant atlikti serumo B12 tyrimą (paprastai <150 pg/ml) ir laiku pradėti papildymą.
Kiti dažni simptomai, be atminties praradimo
Be ankstyvų kognityvinių ir neurologinių požymių, vitamino B12 trūkumas dažnai sukelia kitus simptomus, kurie gali padėti gydytojams ir pacientams anksčiau atpažinti sutrikimą.
Rankų ir kojų dilgčiojimas ar tirpimas (parestezija) gali progresuoti iki silpnumo ar nestabilios eisenos, jei negydoma. Nuovargis ir dusulys dėl megaloblastinės anemijos dažnai lydi atminties sutrikimus ir gali riboti kasdienę veiklą.
Patinusi, skausminga arba lygi raudona liežuvis ir burnos opos yra būdingi burnos požymiai.
Dažnai pasitaiko nuotaikos pokyčiai – depresija, dirglumas, sulėtėjęs mąstymas.
Virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip apetito praradimas, pykinimas, viduriavimas arba nepaaiškinamas svorio praradimas, taip pat gali rodyti trūkumą.
Vitamino B12 trūkumo priežastys ir rizikos veiksniai
Vitamino B12 atveju pagrindinės trūkumo priežastys yra sutrikęs įsisavinimas ir nepakankamas suvartojimas, o tam tikrose gyventojų grupėse rizika smarkiai padidėja.
Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su didesniu trūkumu, nes su amžiumi mažėja skrandžio rūgštis ir įsisavinimas. Perniciozinė anemija – autoimuninis vidinio faktoriaus praradimas – trukdo įsisavinimui ir dažnai reikalauja visą gyvenimą vartoti pakaitalus.
Virškinimo trakto ligos, ileumo pažeidimai ir operacijos, pvz., skrandžio šuntavimas ar gastrektomija, trukdo įsisavinti vitaminą. Ilgalaikis protonų siurblio inhibitorių, H2 blokatorių ir metformino vartojimas gali sumažinti B12 kiekį, sutrikdydamas jo išsiskyrimą ar įsisavinimą.
Griežti veganai ar vegetarai, nevartojantys maisto papildų ar maisto produktų su vitaminais, neturi pakankamai B12 savo mityboje. Šių rizikos veiksnių žinojimas padeda slaugytojams nustatyti prevencijos ir pagalbos prioritetus.
Kaip diagnozuojamas vitamino B12 trūkumas
Kaip vitamino B12 trūkumas nustatomas klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais? Gydytojai pradeda nuo anamnezės ir nuovargio, parestezijos, eisenos ar kognityvinių pokyčių tyrimo, tada skiria kraujo tyrimus.
Bendras kraujo tyrimas gali parodyti makrocitinę anemiją; serumo B12 kiekis mažesnis nei ~150 pg/ml rodo trūkumą. Kadangi serumo B12 kiekis gali būti klaidinantis, matuojamas metilmalono rūgšties (MMA) ir homocisteino kiekis – padidėjęs MMA kiekis yra labiau specifinis.
Jei įtariama perniciozinė anemija, tikrinamas vidinis faktorius ir parietalinių ląstelių antikūnai.
Papildomas vertinimas apima folato, skydliaukės, kepenų tyrimus, virškinimo trakto vertinimą ir vaistų peržiūrą, siekiant nustatyti absorbcijos priežastis. Neurologiniai požymiai reikalauja skubaus vertinimo ir dažnai nedelsiamo B12 skyrimo.
Gydymo galimybės ir ko tikėtis atsigavimo metu
Po diagnozės gydymas sutelkiamas į skubų B12 lygio atkūrimą ir priežasčių šalinimą, siekiant išvengti tolesnės neurologinės žalos.
Gydymas paprastai pradedamas didelėmis B12 dozėmis – 1000 µg cianokobalamino į raumenis kartą per savaitę 4–8 savaites arba 1000–2000 µg per burną kasdien, o jei absorbcija sutrikusi, tada palaikomasis gydymas.
Jei folato kiekis yra mažas, skiriama 400–1000 µg folio rūgšties kasdien, bet B12 patvirtinamas ir gydomas, kad būtų išvengta neurologinės būklės pablogėjimo.
Simptomai dažnai pagerėja per kelias dienas ar savaites, o visiškai pasveikstama per kelis mėnesius; ilgalaikis pažeidimas gali būti dalinis.
Stebėjimas (B12, metilmalono rūgštis, CBC) po 4–8 savaičių ir priežasčių šalinimas padeda išvengti pasikartojimo.
Trūkumo prevencija per mitybą ir papildus
Atkreipdami dėmesį į maisto pasirinkimą ir tikslingus papildus, dauguma suaugusiųjų gali išvengti vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumo taikydami numatomas strategijas.
Suaugusiesiems reikia apie 2,4 mcg B12 per dieną iš gyvūninės kilmės maisto produktų arba vitaminizuotų produktų; veganai turi reguliariai vartoti vitaminizuotus maisto produktus arba kasdien vartoti papildus.
Vyresnio amžiaus suaugusieji ir žmonės, vartojantys PPI, H2 blokatorius arba metformino, turėtų reguliariai tikrinti B12 kiekį ir, jei jo absorbcija sutrinka, apsvarstyti didelės dozės geriamųjų papildų arba injekcijų vartojimą.
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turi vartoti daugiau folio rūgšties – paprastai 400 mcg folio rūgšties bazinę dozę ir papildomą dozę nėštumo metu – ir turėtų valgyti lapinės daržovės, ankštiniai, citrusiniai vaisiai arba vartoti maisto papildus.
Po bariatrinės operacijos arba esant malabsorbcijai gali būti reikalingas visą gyvenimą trunkantis vitaminų papildymas.
