Socialiniuose tinkluose vėl sklando viena iš tų nuotraukų, kurios sulaukia šimtų pasidalinimų, dešimčių komentarų ir – svarbiausia – labai stiprių emocinių reakcijų. Verkiančio berniuko ir iš daržovių padaryto traukinuko istorija tapo eiliniu pavyzdžiu, kaip lengvai manipuliuojama mūsų empatija, o ypač – vyresnio amžiaus žmonių jautrumu ir pasitikėjimu informacija internete.

Štai ką matome:

• Berniukas verkia.
• Priešais jį – įspūdingas, iš daržovių padarytas traukinukas.
• Prierašas sako: „Mama apibarė už maisto gadinimą. O jis taip nuoširdžiai kūrė…”

Visa tai išprovokuoja kaltės, gailesčio ir pykčio jausmus – prieš „šaltą” mamą ir už „kūrybingą” vaiką. Bet realybė yra šiek tiek sudėtingesnė.

Tikrovė: kas slypi už nuotraukos?

Tiesa ta, kad šis paveikslėlis jau metus keliauja po socialinius tinklus – skirtingomis kalbomis, su vis naujais prierašais. Kitur sakoma, kad tai „mažo berniuko projektas mokyklai”, dar kitur – kad „mama liepė jį suvalgyti”. Nėra jokių įrodymų, kad pats berniukas kūrė tą traukinuką. Labiau tikėtina, kad tai dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas, kuriam vaikas tiesiog pastatytas į kadrą dėl emocijos.

Kodėl vyresni žmonės lengviau patiki?

Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau pasitiki informacija, matoma internete, ypač jei ji pateikiama vizualiai stipriai – su nuotrauka, emociniu tonu, vaiko veidu. Štai keletas priežasčių:

• Mažesnis skaitmeninis raštingumas – informacija retai tikrinama.
• Socialiniai tinklai tapo svarbia ryšio priemone, todėl dalinamasi tuo, kas sukelia emociją.
• Empatijos stiprumas – ilgamečiai gyvenimo patyrimai dažnai ugdo jautrumą silpnesniems.

Emocinė manipuliacija: pavojingas įrankis

Tokio tipo įrašai nėra tiesiog „nekalti pokštai”. Jie daro įtaką:

• Formuoja neteisingą požiūrį į tėvystę, auklėjimą ar vaikus.
• Skatina nepasitikėjimą – pavyzdžiui, „šiuolaikinės mamos nebemoka vertinti kūrybiškumo”.
• Gali tapti pagrindu moraliniam pasipiktinimui, kuris veda į neapykantos kalbą komentaruose.

Ką galime padaryti?

1. Skatinti kritinį mąstymą
   Prieš dalinantis – verta paklausti savęs: ar tai tikra? ar ne per gražu, kad būtų tiesa?
2. Mokyti medijų raštingumo
   Ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms padėti atpažinti, kas yra „clickbait”, o kas – tikra žinutė. Reikėtų kalbėtis apie tai šeimose.
3. Ugdyti emocinį sąmoningumą
   Svarbu suprasti, kad mūsų emocijos – puikus įrankis reklamai, propagandai ir manipuliacijoms. Verkiantis vaikas visada paveiks, bet ne visada reiškia, kad tai tikrovė.

Pabaigai

Šis atvejis – tik dar vienas priminimas, kad paveikslėlis internete nereiškia tiesos, o emocija – dar nereiškia, kad ją sukelti norėta iš gerų paskatų.