Daugelis žmonių vakare jaučia keistą nerimą, kurio priežasties niekaip negali suprasti. Širdis plaka greičiau nei įprastai, mintys sukasi ratu, o užmigti tampa tikru iššūkiu. Dažniausiai kaltinamas stresas ar per didelis ekranų naudojimas, tačiau tikroji priežastis gali slypėti visai kitur – jūsų virtuvėje.
Mokslininkai jau seniai tiria ryšį tarp to, ką valgome vakarais, ir mūsų emocinės būsenos. Pasirodo, tam tikri maisto produktai gali tiesiogiai paveikti nervų sistemą ir sukelti fiziologines reakcijas, kurias klaidingai palaikome psichologiniu nerimu. Gera žinia ta, kad paprasčiausi mitybos pokyčiai gali kardinaliai pagerinti ir miego kokybę, ir bendrą savijautą.
Kodėl vakaras yra pažeidžiamiausias paros metas
Vakare organizmas natūraliai ruošiasi poilsiui – lėtėja medžiagų apykaita, keičiasi hormonų balansas. Būtent šiuo metu tam tikri maisto produktai daro stipriausią poveikį. Cukraus perteklius sukelia staigius gliukozės šuolius kraujyje, o tai išprovokuoja adrenalino išsiskyrimą. Rezultatas – pagreitėjęs širdies plakimas ir padidėjęs budrumas tuo metu, kai turėtumėte ramiai snūduriuoti.
Kofeinas, net suvartojamas popietę, blokuoja adenoziną – medžiagą, atsakingą už miego signalų perdavimą smegenyse. Tai reiškia, kad vakarinė šokolado plytelė ar cola gali trikdyti miegą net praėjus kelioms valandoms po suvartojimo.
Didžiausi vakarinio nerimo kaltininkai
Saldūs desertai užima pirmąją vietą tarp produktų, kurių derėtų vengti vakare. Greiti angliavandeniai iš sausainių, pyrago ar ledų sukelia gliukozės kalnelius – staigų pakilimą ir dar staigesnį kritimą. Būtent šis kritimas dažnai pasireiškia nervingumu ir nerimu.
Riebūs ir sunkūs patiekalai – traškučiai, pica, dideli sumuštiniai – apkrauna virškinimo sistemą. Organizmas turi nukreipti didžiulę dalį energijos maisto perdirbimui, kai turėtų ruoštis miegui. Skrandis dirba intensyviai, kraujo srautas nukreipiamas nuo galvos link pilvo, o autonominė nervų sistema pereina į budrų režimą.
Rafinuoti angliavandeniai, tokie kaip balta duona ar saldinti dribsniai, veikia panašiai kaip cukrus – sukelia greitus gliukozės svyravimus, susijusius su nervingumu ir neramumu.
Ką valgyti vietoje to
Jei vakarinė alkio banga neišvengiama, rinktis verta visiškai kitokius produktus. Nedidelė sauja riešutų ar sėklų suteiks baltymų ir sveikųjų riebalų be cukraus šuolių. Graikiškas jogurtas ar kefyras ne tik sotina, bet ir palaiko žarnyno sveikatą dėl probiotikų.
Mažai cukraus turintys vaisiai – uogos ar supjaustytas obuolys – numalšins norą saldumynų be drastiškų gliukozės pokyčių. O šiltas žolelių arbatos puodelis nuramins nervų sistemą be jokios stimuliacijos.
Svarbu ir porcijos dydis. Net sveiki užkandžiai, suvalgomi per dideliais kiekiais, apkraus virškinimą ir trikdys miegą.
Laikas svarbu ne mažiau nei produktų pasirinkimas
Specialistai rekomenduoja baigti valgyti bent 1,5–2 valandos prieš miegą. Jei alkis vis tiek jaučiamas, lengvas užkandis leidžiamas ne vėliau kaip valandą prieš einant gulti.
Nuoseklus valgymo režimas padeda organizmui prisitaikyti ir sumažina vakarinį nerimą ilgainiui. Kūnas tiesiog nustoja tikėtis vėlyvų cukraus dozių ir katecholaminų protrūkių, o bazinis nerimo lygis palaipsniui mažėja.
Paprastas pokytis – atsisakyti vakarinio saldumyno ar traškučių ir vietoje to išgerti žolelių arbatos su sauja migdolų – gali tapti pirmuoju žingsniu link ramesnių naktų ir geresnės savijautos.
