Internete pilna istorijų apie stebuklingą kefyro dietą. Žmonės džiūgauja: per savaitę minusas kilogramas, o gal ir daugiau. Atrodo paprastai – užuot ruošus vakarienę, išgeri stiklinę kefyro ir lauki rezultatų.

Tik ar tie rezultatai tokie, kokių tikitės? Ir svarbiausia – kas nutinka jūsų kūnui po kelių savaičių tokio režimo?

Pradinis svoris krenta – bet iš kur?

Taip, svarstyklės iš tiesų parodo mažiau. Daugelis per kelias dienas praranda 0,5–1 kg. Tačiau šis skaičius slepia nemalonią tiesą, kurios niekas nenori girdėti.

Greitas svorio kritimas įvyksta ne dėl riebalų degimo. Kai staiga sumažinate kalorijų kiekį, organizmas pirmiausia išeikvoja glikogeno atsargas – angliavandenių, kuriuos kūnas laiko „atsarginiam kurui”. Kartu su glikogenu išeina ir su juo surištas vanduo.

Be to, sumažėjęs maisto kiekis greičiau praeina per virškinimo traktą, todėl žarnynas tiesiog ištuštėja.

Rezultatas? Svarstyklės rodo mažiau, bet riebalų lieka lygiai tiek pat. Grįžus prie įprastos mitybos, prarastas svoris sugrįžta per kelias dienas – kartais net su kaupu.

Kodėl medžiagų apykaita sulėtėja mėnesiams

Čia prasideda rimčiausi padariniai. Kai kūnas nuolat negauna pakankamai kalorijų, jis aktyvuoja išlikimo režimą – pradeda taupyti energiją visur, kur tik įmanoma.

Sulėtėja medžiagų apykaita. O kadangi stiklinėje kefyro baltymų tikrai neužtenka raumenų palaikymui, organizmas pradeda skaidyti raumeninį audinį. Mažiau raumenų – mažiau sudeginama kalorijų net ramybės būsenoje.

Blogiausia, kad šie pokyčiai išlieka net grįžus prie normalios mitybos. Jūsų kūnas „prisimena” badavimo laikotarpį ir toliau taupykliškai vartoja energiją. Todėl žmonės dažnai priauga daugiau svorio nei prarado – nors valgo mažiau nei prieš dietą.

Tai vadinama jo-jo efektu, ir jis nėra valios stokos ženklas. Tai fiziologija.

Alkis, kuris veda į persivalgymą

Vienas puodelis kefyro vakare – tai maždaug 100–150 kalorijų. Po kelių valandų alkio hormonas grelinas pakyla iki lubų, o cukraus kiekis kraujyje nukrenta.

Ši kombinacija sukelia stiprų norą valgyti. Ne šiaip valgyti – valgyti daug ir kaloringai. Tai ne silpnybė, o biologinė reakcija: smegenų dalys, atsakingos už savikontrolę, tiesiog nustoja tinkamai veikti, kai organizmui trūksta energijos.

Todėl daugelis, „laikydamiesi” kefyro dietos, vėlai vakare atsiduria prie šaldytuvo. O kai kūnas chroniškai nepavalgydinamas, jis gaunamas kalorijas pirmiausia kaupia kaip riebalus – atsargai.

Taip dieta, skirta mesti svorį, tampa dieta, skatinančia priaugti.

Miegas ir hormonai – paslėptos pasekmės

Nepakankama vakarienė trikdo miego kokybę. Kai gliukozės kiekis kraujyje nestabilus, sunkiau užmigti, o naktį dažniau prabusite. Gilaus, atkuriamojo miego lieka mažiau.

Kartu sutrinka hormonų balansas:

• Leptinas (sotumo hormonas) mažėja
• Grelinas (alkio hormonas) didėja
• Kortizolis (streso hormonas) pakyla

Moterims gali sutrikti menstruacinis ciklas – tai organizmo signalas, kad jis patiria per didelį stresą.

Blogėja nuotaika, didėja dirglumas ir nerimas. O miego stoka dar labiau destabilizuoja metabolizmą – užsisuka ydingas ratas.

Ką valgyti vakarienei vietoj kefyro

Jei norite kontroliuoti svorį, sprendimas ne atsisakyti vakarienės, o ją sumažinti ir subalansuoti.

Efektyvi vakarienė turėtų apimti:

• Baltymų porciją – vištiena, žuvis, kiaušiniai, varškė. Baltymai saugo raumenis ir ilgiau palaiko sotumo jausmą.
• Daržovių – skaidulos padeda virškinimui ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.
• Sveikų riebalų – alyvuogių aliejus, avokadas, riešutai. Padeda įsisavinti vitaminus ir palaiko hormonų pusiausvyrą.

Toks patiekalas neturi būti didelis. 300–400 kalorijų lengva vakarienė duos geresnių rezultatų nei stiklinė kefyro ir nuolatinė kova su alkiu.

Svorio metimas veikia tada, kai organizmas jaučiasi saugus, o ne tada, kai jis bado.