Vandens saugumui užtikrinti reikia kelių apsauginių sluoksnių. Vaikai tyliai nuskęsta per kelias sekundes, o suaugusieji dažnai būna šalia. Veiksminga priežiūra reiškia, kad su nesimaudančiais asmenimis reikia palaikyti „kontaktinę priežiūrą” ir paskirti specialų vandens stebėtoją. Būtinos fizinės kliūtys, pavyzdžiui, keturkampės tvoros su savaime užsidarančiais vartais. Pagal amžių tinkamos plaukimo pamokos ugdo neatsiejamus išgyvenimo įgūdžius. Tėvai turėtų atpažinti skendimo požymius: atlošta galva, stiklinės akys ir vertikali padėtis. Šie pagrindai sudaro pagrindą išsamiai vaikų apsaugai prie vandens.
Suprasti tylų skendimo pobūdį
Priešingai nei vaizduojama filmuose, skendimas paprastai įvyksta tyliai ir greitai, su minimaliu purslų pliūpsniu ar pagalbos šauksmu. Skęstantys vaikai dažnai negali mojuoti rankomis ar šaukti, nes jie instinktyviai ištiesia rankas į šonus ir bando išsilaikyti ant vandens.
Skendimo fiziologija neleidžia vokalizuoti; kai sunku kvėpuoti, kūnas pirmenybę teikia pastangoms įkvėpti, o ne skleisti garsus. Tokia tyli nelaimė reiškia, kad vaikai per kelias sekundes gali paskęsti po vandeniu, net jei jie yra sekliame vandenyje arba netoliese yra kitų žmonių.
Tėvai turėtų nuolat prižiūrėti vaikus, pripažinti, kad tyla, o ne triukšmas, reiškia pavojų, ir nedelsdami reaguoti į bet kurį iš akių dingusį vaiką.
Svarbiausia priežiūros praktika prie vandens
Pagrindinė priežiūros praktika prie vandens
Kadangi skendimas gali įvykti vos per 20-60 sekundžių, veiksminga priežiūra tebėra svarbiausia prevencinė saugos vandenyje priemonė. Tėvai turėtų nuolat prižiūrėti nesimaudančius asmenis ir būti jiems pasiekiami ranka.
Grupės susibūrimų metu paskirkite specialų „vandens prižiūrėtoją”, naudodami fizinį simbolį, kuris perduoda atsakomybę. Šis asmuo turėtų vengti išsiblaškymo, pavyzdžiui, telefonų, pokalbių ar alkoholio.
Net ir dalyvaujant gelbėtojams, būtina tėvų priežiūra. Atminkite, kad pripučiami žaislai ir plaukimo priemonės nėra saugos priemonės.
Namų baseinuose naudokite kelių lygių apsaugą, įskaitant aptvarus, signalizaciją ir dangčius, taip pat budrią priežiūrą.
Amžiui tinkami saugaus elgesio vandenyje įgūdžiai
Vaikai vandenyje mokosi skirtingu tempu, todėl saugos įgūdžiai turi būti pritaikyti jų raidos etapui.
Kūdikiams (nuo 0 iki 1 metų) daugiausia dėmesio skirkite saugai maudynėse, tėvų ir vaikų aklimatizacijai vandenyje ir švelniam supažindinimui su vandeniu. Mažyliams (1-3 metų) naudingi pagrindiniai plūduriavimo būdai ir mokymasis grįžti prie sienos krašto.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-5 metų) turėtų mokytis panardinimo, kvėpavimo kontrolės ir savarankiško plaukimo. Mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 metų) turi būti kruopščiai mokomi plaukti, mokomi įvairių plaukimo būdų, plaukimo vandenyje ir pagrindinių gelbėjimo sąvokų.
Paaugliai turėtų įvaldyti plaukimo distanciją, povandeninę navigaciją ir pagrindinius gelbėjimo būdus. Tėvai turėtų užtikrinti, kad mokymas vyktų su sertifikuotais specialistais tinkamai prižiūrimoje aplinkoje.
Veiksmingų barjerų ir saugos priemonių kūrimas
Fiziniai barjerai yra pirmoji gynybos linija, užkertanti kelią neleistinam patekimui į vandenį ir galimiems skendimo atvejams. Keturkampės baseinų tvoros su savaime užsidarančiais ir savaime užsifiksuojančiais vartais 83 % sumažina skendimo riziką. Papildomos apsaugos priemonės – tai baseinų dangčiai, durų signalizacija ir paviršinių bangų detektoriai.
Vonių ir patalpose esančių vandens pavojų atveju nelaimingų atsitikimų padeda išvengti klozetų užraktai, vonios durų apsauga nuo vaikų ir kanalizacijos dangčiai. Po naudojimo ištuštinkite indus – net nedidelis vandens kiekis kelia pavojų kūdikiams.
Nors barjerai yra būtini, jie turėtų papildyti, o ne pakeisti aktyvią priežiūrą.
Nuosekli priežiūra užtikrina, kad visos saugos priemonės veiktų tinkamai ir būtų tinkamai apsaugotos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su vandeniu.
Įspėjamųjų vandens nelaimės požymių atpažinimas
Nors fiziniai barjerai yra būtina apsauga, žinojimas, kaip atpažinti nelaimę vandenyje, gali reikšti skirtumą tarp gyvybės ir mirties.
Priešingai nei vaizduojama žiniasklaidoje, skendimas retai būna susijęs su rankų mojuojimu ar rėkimu. Įspėjamieji požymiai yra šie:
- Galva atlošta atgal, burna vandens lygyje
- Stiklinės arba užmerktos akys
- Kaktą ar akis dengiantys plaukai
- Vertikali padėtis su minimaliu kojų judesiu
- Hiperventiliacija arba dusulys
- Bandymas plaukti, bet nepavyksta pasistūmėti į priekį
- Tyla
Tėvai taip pat turėtų stebėti panardintus vaikus, ypač drumstame vandenyje, nes skendimas gali įvykti per kelias sekundes. Reguliari priežiūra ir šių požymių žinojimas gerokai pailgina reagavimo laiką nelaimės atveju.
Vaikų mokymas gerbti vandens aplinką
Ne tik mokoma plaukimo įgūdžių, bet ir skiepijama pagarba vandens aplinkai, kuri yra holistinio saugaus elgesio vandenyje ugdymo pagrindas. Vaikai turėtų suprasti, kad vandens sąlygos gali greitai keistis, todėl reikia būti nuolat budriems.
Tėvai gali ugdyti šią pagarbą paaiškindami apie natūralius vandens pavojus, pavyzdžiui, sroves, staigius gylio pokyčius ir povandenines kliūtis. Mokydami vaikus stebėti įspėjamuosius ženklus, pasikonsultuoti su gelbėtojais ir niekada nelįsti į vandenį be leidimo, skatinkite juos elgtis atsakingai.
Diskusijos apie tinkamą elgesį – nebėgioti prie baseinų, nestumdyti kitų ir nardyti sekliose vietose – padeda formuoti saugaus elgesio įpročius. Tokie pokalbiai turėtų vykti reguliariai, kad vaikai pagarbą vandeniui įsisavintų kaip antrąją prigimtį.
Gelbėjimo įranga, kurią turėtų turėti kiekvienas tėvas
Kai kalbama apie saugą vandenyje, tinkamos avarinės įrangos turėjimas gali reikšti skirtumą tarp artimo įvykio ir tragedijos.
Būtiniausi daiktai: pakrantės apsaugos tarnybos patvirtintos gelbėjimosi liemenės kiekvienam šeimos nariui, pasiekiama lazda arba piemens kablys, gelbėjimo žiedas su virve ir pirmosios pagalbos rinkinys, specialiai pritaikytas nelaimėms vandenyje.
Tėvai taip pat turėtų investuoti į tinkamą baseino aptvėrimą su savaime užsidarančiais vartais, durų signalizaciją namuose, į kuriuos galima patekti prie baseino, ir paviršiaus bangų aptikimo sistemas. Įkrautas telefonas, laikomas neperšlampamame dėkle, garantuoja, kad bus galima nedelsiant susisiekti su pagalbos tarnybomis.
Reguliari įrangos priežiūra ir žinojimas, kaip tinkamai naudoti kiekvieną daiktą, yra ne mažiau svarbūs nei nuosavybė.
Reagavimo į avarijas vandenyje būdai
Nepaisant didelių prevencijos pastangų, vis tiek gali įvykti avarinių situacijų vandenyje, todėl tėvai ir globėjai turi nedelsdami imtis tinkamų veiksmų.
Pirmasis svarbus žingsnis bet kokios nelaimės vandenyje atveju – ištraukti vaiką iš vandens. Jei nukentėjusysis sąmoningas, naudokite techniką „pasiekti, mesti, irkluoti, eiti” – prieš lipdami į vandenį ištieskite kokį nors daiktą.
Nesąmoningiems nukentėjusiesiems nedelsdami pradėkite daryti dirbtinį kvėpavimą, atlikdami 30 suspaudimų ir du gelbėjimo įkvėpimus.
Atlaisvinkite kvėpavimo takus šiek tiek atlošdami galvą ir pakeldami smakrą. Tęskite dirbtinį kvėpavimą, kol atvyks greitosios pagalbos tarnybos. Niekada neatidėliokite skambučio 911. Geriausia, jei vienas asmuo atlieka dirbtinį kvėpavimą, o kitas kreipiasi pagalbos.
Reguliarūs gaivinimo ir reagavimo į ekstremalias situacijas kursai garantuoja pasirengimą, kai svarbios sekundės.
Tinkamos plaukimo pamokos jūsų vaikui
Kadangi plaukimo įgūdžiai labai sumažina skendimo riziką, tinkamų plaukimo pamokų parinkimas yra vienas svarbiausių saugumo sprendimų, kuriuos gali priimti tėvai.
Vertindami programas, tėvai turėtų atsižvelgti į instruktorių kvalifikaciją, mokinių ir mokytojų santykį ir mokymo programos pažangą. Kokybiškose programose daugiausia dėmesio skiriama prisitaikymui prie vandens, plūduriavimui, kvėpavimo kontrolei ir pagrindiniams judesiams, o tik po to pereinama prie sudėtingesnių įgūdžių.
Užsiėmimai turėtų būti tinkami pagal amžių – tėvų ir vaikų užsiėmimai kūdikiams ir (arba) mažyliams, struktūruotos pamokos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir išsamūs technikos mokymai mokyklinio amžiaus vaikams. Instruktoriai turėtų sukurti pozityvią aplinką, kuri ugdytų pasitikėjimą savimi ir kartu išlaikytų aiškias saugumo ribas. Nuolatinis dalyvavimas mokymuose duoda geresnių rezultatų nei nereguliarus dalyvavimas.
Vandens sauga ne tik baseine: vonios, ežerai ir vandenynai
Pavojus vandenyje kyla ne tik tradiciniuose baseinuose, bet ir voniose, ežeruose, vandenynuose ir kituose natūraliuose vandens telkiniuose. Vaikų niekada negalima palikti be priežiūros voniose, net ir sekliose.
Prie ežerų ir tvenkinių nustatykite aiškias ribas ir taikykite draugų sistemą.
Norint užtikrinti saugumą vandenyne, reikia išmanyti bangų sroves ir bangavimo sąlygas. Gelbėjimosi liemenės būtinos plaukiojant valtimis ir atviruose vandenyse, nepriklausomai nuo plaukimo įgūdžių.
Prieš apsilankymą tėvai turėtų ištirti vietos vandens sąlygas ir nustatyti galimus pavojus.
Nuolatinė priežiūra išlieka svarbiausiu saugumo veiksniu bet kurioje vandens aplinkoje, nes skendimas gali įvykti tyliai ir greitai.
