Daugelis tėvų susiduria su dažna, tačiau mįslinga situacija: vaikai grįžta iš mokyklos su galvos skausmais. Šie popietiniai epizodai dažnai kyla dėl veiksnių, kurie nėra akivaizdžios ligos. Ekranų žiūrėjimas, laikysenos problemos, nereguliari mityba, miego įpročiai ir stresą klasėje sukeliančios priežastys sudaro puikias sąlygas vaikų galvos skausmams atsirasti. Nors vaistai laikinai palengvina simptomus, veiksmingesnė prevencija yra šių priežasčių šalinimas. Supratimas apie šias penkias dažnai nepastebimas priežastis padeda šeimoms parengti tikslias strategijas, skirtas vaikų komfortui ir sėkmei mokykloje užtikrinti.
Ekrano laikas ir skaitmeninis akių nuovargis
Vaikų sąveika su skaitmeniniais prietaisais turi didelę įtaką jų akių sveikatai ir komfortui po pamokų. Ilgas buvimas prie ekrano sukelia skaitmeninį akių nuovargį, kuris pasireiškia nuovargiu, neryškiu matymu ir akių sausumu – dažniausiais po pamokų pasireiškiančių galvos skausmų priežastimis.
Naudodamiesi ekranu, vaikų mirksėjimo dažnis smarkiai sumažėja nuo 15–20 iki vos 3–5 kartų per minutę, o tai pagreitina ašarų plėvelės išgaravimą. Dėl ekrano reikalaujamo ilgalaikio artimojo židinio akomodacijos padidėja kaktos ir smilkinio raumenų įtampa, o tai sukelia įtampos tipo galvos skausmus.
Neoptimalus ergonomiškumas – netinkamai išdėstyti arba per arti laikomi ekranai – dar labiau padidina įtampą. Įgyvendinant 20-20-20 taisyklę, planuojant pertraukas, užtikrinant tinkamą žiūrėjimo atstumą ir tinkamą apšvietimą, galima žymiai sumažinti su ekranu susijusius galvos skausmus.
Netinkama laikysena ir kaklo raumenų įtampa
Be skaitmeninės srities, vaiko fizinė laikysena taip pat turi didelės įtakos galvos skausmams po pamokų. Susilenkusi laikysena nešant sunkius kuprines arba susikūprinus prie ekrano sukelia įtampos tipo galvos skausmus, kurie pasireiškia kaip įtemptas diržas per kaktą.
Kiekvienas 2,5 cm galvos pasvirimas į priekį smarkiai padidina kaklo raumenų įtampą – dvigubai ar trigubai padidėja kaklo raumenų ištiestuvams reikalinga jėga. Šis per didelis įtempimas vargina pakaušio ir trapecijos raumenis, sukeldamas skausmą, kuris paprastai stiprėja per visą mokyklos dieną.
Vaikai, kurie suspaudžia žandikaulius, kai susikaupia, dar labiau sustiprina šią įtampą. Paprastos priemonės, pavyzdžiui, ergonominiai patobulinimai, lengvesni kuprinės ir penkių minučių pertraukos kas 30–45 minutes, dažnai žymiai sumažina šiuos cervikogeninius galvos skausmus.
Cukraus kiekis kraujyje sumažėja dėl nereguliarių valgymų
Popołudniami daugelis vaikų patiria galvos skausmą, kurį sukelia kintantis cukraus kiekis kraujyje dėl nereguliarių mitybos įpročių.
Kad smegenys galėtų tinkamai funkcionuoti, joms reikia nuolatinio gliukozės tiekimo. Kai vaikai praleidžia pusryčius, vėluoja pietauti arba nepapildo energijos po fizinio aktyvumo, per kelias valandas gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje, o tai sukelia galvos skausmą, dirglumą ir galvos svaigimą. Tai turi įtakos tiek diabetu sergantiems, tiek nesergantiems vaikams.
Šie simptomai dažnai pasunkėja, kai susiduria su kitais dažnais po pamokų veiksniais, tokiais kaip dehidratacija ir nuovargis. Profilaktika apima reguliaraus mitybos grafiko sudarymą su subalansuotais baltymų ir angliavandenių patiekalais, sveikų užkandžių teikimą kas 3–4 valandas ir užtikrinimą, kad vaikai tinkamai maitintųsi prieš ir po intensyvių fizinių veiklų.
Miego sutrikimai ir per didelis dirginimas
Nors mitybos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį po pamokų kylančiose galvos skausmuose, miego sutrikimai ir perdidelis dirginimas yra ne mažiau svarbūs vaikų galvos skausmų sukėlėjai.
Perėjimas nuo struktūruotų mokyklos dienų prie vakarinių įpročių dažnai sukelia galvos skausmą. Vaikai, kurie miegą nepakankamai arba miegą fragmentiškai, patiria žymiai dažnesnius galvos skausmus – net viena naktis, kai miegas sutrumpėja, gali išprovokuoti migrenos priepuolį kitą dieną.
Ilgas buvimas prie ekranų visą dieną sukelia akių nuovargį ir jutimų perkrovą, kurie yra gerai žinomi galvos skausmo priežastys. Be to, perėjimas iš aktyvios, kortizolio kiekį didinančios mokyklos aplinkos į ramius vakarus sukelia atsinaujinantį nuovargį, kuris pasireiškia pulsuojančiu galvos skausmu.
Vakarinis perstimuliavimas dar labiau sustiprina jautrumą šviesai ir garsui, todėl po pamokų galvos skausmas tampa dar stipresnis.
Stresas ir sensorinė perkrova klasėje
Mokyklos aplinka dažnai veikia vaikus keliais galvos skausmo sukėlėjais vienu metu, sukuriant puikias sąlygas stresui ir jutimų perkrovimui.
Testai, bendraamžių spaudimas ir patyčios yra pagrindiniai streso šaltiniai klasėje, ypač veikiantys mokyklinio amžiaus vaikus ir paauglius. Ilgalaikis buvimas fluorescencinės šviesos aplinkoje, triukšmas klasėje ir ekrano laikas didina žievės jaudrumą, provokuoja migreną ir įtampos galvos skausmus.
Ilgesni koncentracijos laikotarpiai ir daugiafunkciškumas didina kaklo ir pečių raumenų įtampą, dėl to dienos pabaigoje dažnai atsiranda būdingi „juostos formos“ galvos skausmai. Vaikai, turintys jutiminį jautrumą arba neurodevelopmental sutrikimus, pvz., ADHD ar autizmą, yra labiau pažeidžiami šių veiksnių.
Tyrimai rodo, kad kasdienis jutiminis poveikis koreliuoja su padidėjusiu galvos skausmų dažnumu, daugelis vaikų skundžiasi kelis kartus per savaitę pasikartojančiais galvos skausmais po mokyklos veiklos.
