Bijūnai nužydi greitai — ką tik džiugino sodrūs žiedai, ir štai jau nuvytę, palinkę kaspinai. Kyla natūralus klausimas: o kas toliau? Palikti ramybėje ar dar reikia priežiūros?
Atsakymas — reikia, bet nedaug. Būtent tai, ką padarysi dabar, po žydėjimo, ir nulems, ar kitą pavasarį augalas pasitiks tave gausiais žiedais, ar keliais vargingais pumpurais.
Gera žinia — jokių sudėtingų darbų. Tik keli paprasti, nuoseklūs žingsniai per vasarą, kuriuos spėsi tarp kitų sodo darbų.
Nuskabyk nuvytusius žiedus
Pirmas žingsnis — pašalinti nuvytusius žiedus, kai tik jie praranda grožį. Taip augalas nešvaisto jėgų sėkloms ir gali jas nukreipti į kitų metų žydėjimą.
Švariais, aštriais sekatoriais kiekvieną nuvytusį žiedą nukirpk ką tik virš pirmųjų sveikų lapų. Tvarkingas šalinimas ne tik gražiau atrodo — jis mažina nepageidaujamą sėklų užmezgimą ir leidžia bijūnui susitelkti į atsikūrimą. Daugeliui sodininkų šis darbas net raminantis: matai, kad augalu rūpiniesi, o ne palieki jį likimo valiai.
Lapus palik iki rudens
Štai klaida, kurią daro daugelis — nupjauna lapus vos nužydėjus. To daryti nereikia. Lapai turi likti vietoje visą vasarą ir iki pat rudens.
Priežastis paprasta: jie toliau fotosintezės būdu maitina augalą ir kaupia energiją kitų metų žiedams. Lapija stiprina šaknis ir padeda tolygiam atsigavimui, net jei atrodo nebe tokia puošni. Būtent todėl anksti nupjauti lapai — dažniausia priežastis, kodėl kitąmet bijūnas žydi vangiai arba nežydi visai. Kantrus sodininkas leidžia lapijai dirbti, kol ji natūraliai pagelsta kartu su sezonu. Tik tada ateina laikas ją tvarkyti.
Laistyk ir saikingai patręšk
Nužydėjus bijūnams sausrą vis tiek reikia gerti. Gilus laistymas kartą per savaitę arba tuomet, kai dirva pradžiūsta, palaiko šaknis aktyvias. Laistyk prie pagrindo, kad drėgmė pasiektų šaknis ir netaškytų lapų.
Po žydėjimo pravartus ir lengvas tręšimas — mažai azoto, bet daugiau fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis. Jos stiprina šaknis ir būsimus pumpurus. Svarbu neperlenkti: per gausus tręšimas kenkia labiau nei padeda. Trąšas, kaip ir bet kokias sodo priemones, laikyk vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje, o dozės nedidink „dėl viso pikto”. Verta žinoti ir tai, kad patys bijūnai naminiams gyvūnams yra šiek tiek nuodingi, jei šie juos graužtų.
Neleisk piktžolėms konkuruoti
Bijūnų šaknys negilios, todėl piktžolės lengvai atima iš jų vandenį, maistą ir šviesą. Jas šalink nedelsdamas, kad lysvė liktų tvarkinga ir augalas ramiai atsigautų.
Rankomis ravėti lengviausia, kai dirva vos drėgna — šaknys tada išsitraukia sklandžiau. Purenti galima, bet tik negiliai, kad nepažeistum bijūno šaknų. Plonas mulčio sluoksnis padeda stabdyti naujas piktžoles ir išlaiko drėgmę, tik nekrauk jo tiesiai prie pat stiebų — palik nedidelį tarpą, kad augalas nepradėtų pūti. Nuolatinis, bet švelnus dėmesys — visa, ko čia reikia.
Stiebus nupjauk vėlyvą rudenį
Paskutinis žingsnis ateina daug vėliau. Kai rudenį lapija pagelsta ir paruduoja, stiebus nupjauk arti žemės — maždaug 3–5 cm virš dirvos. Šis laukimas svarbus: iki tol lapai dar maitina šaknis.
Surink visas liekanas, o sergančias dalis išmesk, o ne dėk į kompostą — taip sumažinsi peržiemojančių kenkėjų ir ligų riziką. Švarus rudeninis nupjovimas dovanoja bijūnams pailsėjusį, sveiką startą, kad pavasarį jie vėl pasirodytų sodriai augdami.
O tu jau žinai, kaip prižiūrėsi savuosius šią vasarą — ar leisi jiems tyliai kaupti jėgas kitam žydėjimui?
