Šitą frazę girdėjau šimtus kartų. Iš trenerių, iš žurnalų, iš draugų: „Jei pajutai troškulį – jau esi dehidratuotas. Per vėlu.”
Todėl stengiausi gerti nuolat. Nešiojausi butelį visur. Gėriau net tada, kai nenorėjau.
Tada terapeutė pasakė, kad perlenku lazda. Ir paaiškino, kodėl tas populiarus patarimas – ne visai tiesa.
Troškulys nėra gedimo signalas
„Troškulys – tai ne pavojaus signalas,” pasakė gydytoja. „Tai normalus organizmo būdas pasakyti: laikas atsigerti.”
Panašiai kaip alkis nereiškia, kad organizmas badauja. Tiesiog – laikas pavalgyti.
„Žmonės sukūrė mitą, kad troškulys ateina per vėlu,” tęsė ji. „Bet evoliuciškai tai nedaro prasmės. Organizmas turi tikslią sistemą, kuri praneša apie vandens poreikį dar prieš atsirandant problemoms.”
Tikra dehidratacija – tai visai kitas reikalas. Tai galvos svaigimas, silpnumas, tamsus šlapimas, sausa oda. Ne paprastas troškumo jausmas.
Kada troškulys meluoja
Bet yra situacijų, kai troškulys tikrai neatspindi realių poreikių.
„Sūrus maistas sukelia troškulį, nors vandens gal ir nepritrūksta,” paaiškino gydytoja. „Kai kurie vaistai – irgi. Diabetas, skydliaukės problemos – viskas gali iškreipti signalus.”
Todėl vien troškuliu pasikliauti nereikėtų. Bet ir ignoruoti jo – irgi ne.
Geriausia strategija – stebėti kitus ženklus kartu su troškuliu.
Šlapimo spalva pasako daugiau
Gydytoja pasiūlė paprastą testą: žiūrėti į šlapimo spalvą.
Šviesiai geltona, šiaudinė – viskas gerai. Tamsiai geltona ar oranžinė – reikia gerti daugiau. Visiškai skaidri – gali būti, kad geri per daug.
„Normaliai žmogus turėtų šlapintis kas dvi–tris valandas,” pridūrė ji. „Jei rečiau – gali trūkti skysčių. Jei kas valandą – gali būti per daug.”
Tai objektyvesnis rodiklis nei subjektyvus troškumo jausmas.
Kiek iš tikrųjų reikia gerti
Paklausiau apie tuos garsiuosius aštuonis stiklines per dieną.
„Tai supaprastinimas,” atsakė gydytoja. „Tikras poreikis – apie 2,7 litro moterims ir 3,7 litro vyrams. Bet tai apima viską: vandenį, arbatą, sriubą, vaisius.”
Jei valgai daug vandeningų daržovių – agurkų, arbūzų, pomidorų – dalis skysčių ateina iš maisto.
Jei sportuoji ar karšta – reikia daugiau. Jei sėdi biure – mažiau.
„Universalių skaičių nėra,” pasakė gydytoja. „Klausyk kūno ir stebėk šlapimą.”
Kai vandens būna per daug
Nustebau sužinojusi, kad galima ir pergerti.
„Hiponatremija – tai būklė, kai per daug vandens praskiedžia kraujyje esantį natriumą,” paaiškino gydytoja. „Simptomai – galvos skausmas, pykinimas, sumišimas. Kraštutiniais atvejais – pavojinga.”
Tai dažniau nutinka sportininkams, kurie geria labai daug paprasto vandens be elektrolitų. Bet gali nutikti ir paprastam žmogui, kuris per daug stengiasi „hidratuotis”.
„Paprastas vanduo – gerai. Bet jei gerti labai daug, reikia ir elektrolitų – natrio, kalio. Kitaip organizmui kenkia.”
Ką dabar darau kitaip
Nustojau nešiotis vandens butelį kaip apsaugos talismaną. Geriu, kai noriu – ir truputį dažniau, jei šlapimas tamsesnis nei įprastai.
Jei jaučiu troškulį – atsigeriu. Nepanikuoju, kad „jau per vėlu”.
Kartais paprasčiausi patarimai, kuriuos visi kartoja, nėra tokie tikslūs, kaip atrodo. Ir kartais – užtenka tiesiog pasiklausyti savo kūno.
