Per vieną vasarą sunaudojau tris ritinius valo. Trečią kartą stovėdamas parduotuvėje prie lentynos supratau, kad už valą jau išleidau daugiau nei už patį trimerį prieš dvejus metus.
Nuvežiau įrankį į dirbtuves pas Mindaugą – tą patį meistrą, kuris taiso visą mūsų kaimo techniką.
„Trimeris tvarkingas. Bėda ne jame”, – pasakė jis, pasukęs ritę pirštu.
„O kur?”
„Tavo dešinėje rankoje ir tavo valo pasirinkime”, – atsakė jis. Tada sėdo ir viską išaiškino.
Valo forma svarbesnė už jo storį
Pigiausias ir dažniausiai perkamas valas – apvalus. Jis puikiai tinka minkštai vejos žolei, bet tankiuose brūzgynuose atbunka žaibiškai: apvalus paviršius augalą ne pjauna, o drasko.
Kvadratinis arba žvaigždės formos valas turi aštrias briaunas, kurios įsikanda į stiebą ir nupjauna jį švariai. Rezultatas – mažiau pastangų, mažiau smūginės apkrovos ir gerokai lėtesnis dėvėjimasis abrazyvinėse sąlygose, kur pilna smėlio ir akmenukų.
Kainuoja jis daugiau. Tarnauja dvigubai ilgiau.
Mirkymas, apie kurį mažai kas žino
Šitas triukas man buvo naujiena. Valas, ypač ilgai gulėjęs sandėlyje, išdžiūsta ir tampa trapus – tada jis nesitrina, o tiesiog trupa gabalais.
Prieš užvyniojant valą mirkiau parą šiltame vandenyje su keliais lašais skysto muilo. Toks paruoštas valas atgauna lankstumą ir smūgius sugeria, o ne lūžta. Skirtumą pajutau jau pirmą darbo valandą.
„Sausas valas – kaip sausa šaka. Užkabinai akmenį, ir nėra jo”, – paaiškino Mindaugas, lankstydamas pirštuose du gabalus: sausą ir mirkytą.
Ritė turi būti tvarkinga
Vyniojant svarbu kryptis, nurodyta ant pačios ritės, ir tolygus įtempimas: laisvai suvyniotas valas kloste užsikabina už savęs, ir padavimas užstringa. Gale paliekami dešimt–penkiolika centimetrų laisvo galo.
Pačią ritę verta kartą per sezoną išvalyti nuo žolės sulipimų ir plonai papurkšti silikoniniu purškikliu – tik plonai, nes pertekliaus sluoksnis renka dulkes ir dirba priešingai. Prieš purškiant ritė turi būti sausa.
Sūkiai ir pertraukos
Čia buvo mano didžiausia klaida. Dirbdavau visą laiką maksimaliais sūkiais, nes atrodė, kad taip greičiau. Iš tikrųjų valas tada įkaista, minkštėja ir dėvisi kelis kartus sparčiau, o kiekvienas prisilietimas prie akmens ar bordiūro nuplėšia po gabalą.
Vidutiniai sūkiai paprastai žolę pjauna nė kiek ne blogiau, o valo lieka nepalyginamai daugiau. Pridėkite prie to pertrauką: maždaug kas dvidešimt minučių sustokite penkioms dešimčiai minučių. Atvėsta variklis, atvėsta ritė, o jūs turite progą patikrinti, ar valas nesusipainiojo ir ar aplink ritę nesuminkštėjo prilipusi žolė.
Ir vienas dalykas, kurio jokia priežiūra neatstos
Saugos akiniai. Nutrūkęs valo galas lekia kaip sviedinys, o į kelius ir kojas pasitaiko lekiančių akmenukų, todėl uždaryta avalynė ir ilgos kelnės čia ne prabanga.
Po pokalbio su Mindaugu iš to sezono man liko pusė ritinio nepanaudoto valo. Kitas sezonas prasidėjo su ta pačia ritele. Tad prieš pirkdami naują pakuotę, pirmiausia pažiūrėkite ne į kainą, o į formą – ir į savo dešinę ranką ant gaiduko.
