„Paberk cinamonu, ir pelėsis dings,” – patarė teta, kai parodžiau savo sėjinukus, kuriuos užpuolė išgulimas. Pabarstiau dosniai. Kitą rytą sėjinukai atrodė geriau. Po savaitės – vėl pradėjo irti. Tada supratau, kad cinamonas nėra tas stebuklas, už kurį jį laikiau.
Ši istorija kartojosi ne vieną kartą – ir sode, ir namuose. Kiekvienąsyk atrodė, kad cinamonas padeda, bet kiekvienąsyk jo pagalba baigdavosi greičiau, nei tikėjausi. Laikui bėgant susidariau aiškesnį vaizdą, kur jis tikrai veikia ir kur tik sukuria iliuziją.
Cinamone esantis cinnamaldehidas – tai junginys, kuris slopina sporas ir trikdo vabzdžių orientaciją. Bet jis veikia tik ten, kur tiesiogiai liečia paviršių. Ant sėjinukų substrato plonas sluoksnis gali pristabdyti sporų dygimą – ypač ten, kur kyla išgulimo problema. Ant genėjimo pjūvių jis sumažina mikrobų kolonizaciją, kol audiniai užgyja. Bet jis nekeliauja per augalą, nepatenka į šaknis ir neveikia gilesniuose dirvos sluoksniuose.
Per daug cinamono – irgi blogai. Perteklius ant substrato gali išdžiovinti viršutinį sluoksnį ir pakenkti jautrioms šaknims. Sode jis paprastai senka po pirmo lietaus ar laistymo – ir poveikis dingsta. Biologiškai aktyviose lysvėse pakartotinis naudojimas gali net pakenkti – sutrikdyti naudingus mikroorganizmus, kurie dirba dirvožemio naudai.
Dar vienas mitas – kad cinamonas skatina šaknų formavimąsi auginiuose. Netikra. Šaknims reikia auksino preparatų, o cinamonas tik apsaugo pjūvio vietą nuo infekcijos. Tai naudinga, bet visiškai skirtinga funkcija.
Ant žemės cinamonas gali trumpam nutraukti skruzdžių takus ir atbaidyti amarus – bet tik tol, kol nesudrėksta. Kaip kvapas jis veikia kaip uoslės barjeras: vabzdžiai aplink jį pasisuka kita kryptimi. Jo cinnamaldehido aromatas pakankamai stiprus, kad suklaidintų smulkius ropojančius vabzdžius netoli stiebų ar įėjimo vietų. Bet kadangi jis nepasiekia kiaušinėlių ar lervų – tikėtis ilgalaikio efekto nėra prasmės.
Namuose cinamonas turi savo vietą. Sumaišytas su soda į pastą, tinka lentynoms ar stalviršiams nuvalyti – suteikia malonaus kvapo ir šiek tiek antimikrobinio poveikio. Lazdelės spintose skleidžia pastovų aromatą ir padeda kambariui atrodyti jaukiau. Ant tekstilės trumpas pabarstymas gali sušvelninti senus kvapus prieš siurbiant – tik šviesiems audiniams atsargiai, nes gali nusidažyti.
Kai kurios šeimininkės naudoja cinamoną kaip natūralų oro gaiviklį – užverda vandenį su keliomis lazdelėmis, ir namas kvepia valandų valandas. Tai veikia puikiai, tik nereikia tikėtis, kad kartu dezinfekuosite patalpas – tam cinamonas per silpnas.
Bet svarbiausia taisyklė – cinamonas yra pagalbinė priemonė, ne pagrindas. Jis nepakeis fungicido, kai grybas jau įsisuko. Nepakeis tinkamo laistymo režimo, kai sėjinukai merdi. Nepakeis kenkėjų kontrolės, kai amarų kolonija užplūdo visą krūmą.
Naudoju jį iki šiol – bet tik ten, kur jis tikrai gali padėti. Ir niekada kaip vienintelę priemonę. Ne daugiau.
