Močiutė krienus tarkuodavo kiekvieną rudenį. Stiklainiai stovėdavo ant palangės — rausvai balti, aštrūs, kvepiantys taip, kad ašaros tekėdavo jau nuo slenksčio. „Nuo visų ligų”, — sakydavo ji ir pastatydavo dar vieną ant stalo šalia barščių. Tada galvojau — prietarai. Dabar žinau, kad ji buvo arčiau tiesos, nei tikėjausi.
Kodėl krienai veikia kvėpavimo takus
Krienų šaknyje gausu lakiųjų eterinių aliejų — tų pačių, kurie veria akis tarkuojant. Jie padeda atverti nosies takus, skatina gleivių pasišalinimą ir palengvina kvėpavimą peršalimo metu.
„Kai pradeda skaudėti gerklę — tarkuoju pusę šaukštelio ir užpilu medumi”, — pasakojo viena šeimininkė. „Senas receptas, bet veikia kiekvieną rudenį iš naujo.”
Liaudies medicinoje krienai naudojami sirupuose nuo kosulio ir gerklės dirginimo. Receptas paprastas — tarkuota šaknis sumaišoma su medumi, paliekama nakčiai, ir kitą dieną geriama po šaukštelį. Antibakterinės ir priešuždegiminės savybės paaiškina, kodėl šis prieskonis šimtmečius išliko Baltijos šalių namų vaistinėlėse — ne kaip vaistas, bet kaip pirmoji pagalba prieš bėgant į vaistinę.
Ką krienai daro sąnariams
Tarkuota krienų šaknis, uždėta ant odos, sukelia šilumos pojūtį ir pagerina vietinę kraujotaką. Liaudies medicinoje šis kompresų būdas naudotas sustingusiems raumenims, skaudantiems sąnariams, net podagros paūmėjimams palengvinti.
Poveikis išorinis ir laikinas — ne gydymas, o palengvinimas. Bet daugeliui to užtenka, kad paūmėjimo metu jaustųsi patogiau ir galėtų judėti laisviau.
Svarbu žinoti: šviežią krienų masę ant odos laikyti ne ilgiau nei penkiolika–dvidešimt minučių. Ilgiau palikus gali nudeginti odą — šaknis stipri ir veikia greitai. Jautrioje vietoje — dar trumpiau.
Kodėl krienai padeda po sočių pietų
Aštrus krienų skonis skatina skrandžio sulčių gamybą. Tai padeda organizmui greičiau susidoroti su riebiu, sunkiai virškinamu maistu — dėl to krienai tradiciškai patiekiami būtent prie rūkytos mėsos, žuvies, paštetų ir šaltienų.
Po sočių pietų krienai gali sumažinti sunkumo jausmą ir pilvo pūtimą. Tai ne prieskonis papuošimui — tai funkcinis priedas, kuris veikia kartu su maistu, palengvindamas virškinimo procesą.
„Seniau prie šventinio stalo visada stovėdavo indelis krienų”, — pridūrė viena šeimininkė. „Ne dėl grožio. Dėl to, kad po tokio valgio lengviau.”
Kaip naudoti kasdien
Šviežiai tarkuota šaknis tinka padažams, užpilams ir marinatams — aštrumas ryškus ir tiesus. Stiklainiuose parduodami krienai patogesni kasdieniam naudojimui: tinka prie šaltos mėsos, kiaušinių, sūrių, sumuštinių.
Džiovinti krienai maišomi į sriubas ir troškinius — jie suteikia gilaus aštumo, kuris neperėda. Su barščiais — klasika, bet ne vienintelė galimybė. Krienai dera prie keptos žuvies, bulvinių blynų, šaltibarščių ir net ant skrebučio su varške. Žiemą šaukštelis krienų prie karšto patiekalo suteikia to šilumos pojūčio, kurio organizmas prašo savaime.
Svarbiausia — saikingai. Pusė šaukštelio dažnai padaro daugiau nei šaukštas bet kurio kito prieskonio. Krienai nesišaukia dėmesio, bet veikia tyliai ir tiksliai.
Močiutė tą žinojo geriau nei bet kuris sveikatos portalas. Mažas stiklainis. Šaukštelis prie kiekvieno valgio. Ir ta frazė, kurią girdėdavau kiekvieną žiemą: „Valgyk krienų — ir nereikės vaistų.” Ne viskas tame sakinyje buvo tikslu. Bet daugiau, nei tada galvojau.
