Du metus gėriau vitamino D papildus be jokių tyrimų. Pradžioje – vieną kapsulę per dieną, kaip rašė ant dėžutės. Paskui perskaičiau forumą, kur patarė didinti dozę „iki optimalaus lygio.” Padidinau tris kartus. Kai ir tai atrodė nepakankamai – penkis. Jaučiausi gerai, todėl maniau – daugiau reiškia geriau.
Kai pradėjo nuolat pykinimas ir silpnumas, galvojau – virusas. Kai po dviejų savaičių nepraeina – nuėjau pas endokrinologą Arną.
Skaičius, kuris sustabdė pokalbį
Arnas pažiūrėjo į kraujo tyrimo rezultatus ir pasakė: „Tavo vitamino D kiekis kraujyje yra beveik tris kartus didesnis nei viršutinė normos riba. Tai toksiškumas.”
„Nuo vitamino?” – paklausiau netikėdamas.
„Vitaminas D yra riebaluose tirpus hormonas, ne vandenyje tirpus vitaminas kaip C. Perteklinė C dozė išsiskirs su šlapimu per kelias valandas. Perteklinis D kaupiasi riebaliniame audinyje ir kepenyse – ir lieka ten mėnesiais,” – aiškino Arnas. „Tavo organizmas negali jo tiesiog pašalinti.”
Paaiškinimas buvo toks: per didelis vitamino D kiekis sutrikdo kalcio pusiausvyrą – kalcio kraujyje tampa per daug, ir tai pradeda kenkti inkstams, širdžiai ir nervų sistemai.
Penki ženklai, kuriuos ignoravau
Arnas išvardijo simptomus, kuriuos turėjau jau kelis mėnesius, bet nesiejau su vitaminu.
„Nuolatinis pykinimas – pirmas ženklas. Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis – antras, nes inkstai bando atsikratyti kalcio pertekliaus. Raumenų silpnumas – trečias. Spengimas ausyse – ketvirtas. Ir sumažėjęs svoris be priežasties – penktas,” – vardijo jis.
„Aš maniau, kad tai stresas arba virusas,” – pasakiau.
„Taip galvoja dauguma. Šie simptomai persidengia su dešimtimis kitų būklių, todėl vitamino D toksiškumas dažnai diagnozuojamas vėlai,” – atsakė Arnas.
Kodėl negalėjau tiesiog nustoti ir palaukti
„Nutraukiau papildus prieš savaitę. Tai nepakanka?” – paklausiau.
„Ne. Vitamino D pusinės eliminacijos laikas – apie du mėnesius. Tai reiškia, kad net nustojus gerti, tavo kraujyje jis bus padidėjęs dar ilgai. Kol organizmas palaipsniui apdoros sukauptas atsargas riebaliniame audinyje, inkstai ir širdis patirs apkrovą,” – paaiškino Arnas.
„Tai kaip maistas, kuris lėtai virškina – tik pavojingas?” – paklausiau.
„Maždaug. Vandenyje tirpūs vitaminai yra kaip vanduo pro pirštus – greitai ateina, greitai išeina. Riebaluose tirpūs – kaip aliejus kempinėje. Įsigeria ir palaipsniui sklinda mėnesius,” – palygino jis.
Viena taisyklė, kuri būtų viską pakeitusi
Arnas pasakė dalyką, kurio niekada negirdėjau iš nė vieno mitybos forumo.
„Prieš pradedant bet kokį papildo režimą, reikia padaryti kraujo tyrimą – nustatyti bazinį lygį. Ir kas kelis mėnesius pakartoti. Tai kainuoja keliolika eurų ir apsaugo nuo viso šito,” – sakė jis.
„Kodėl ant dėžutės to nerašo?” – paklausiau.
„Nes papildai parduodami be recepto ir niekas nereikalauja stebėsenos. Žmonės mano – jei galima nusipirkti vaistinėje, vadinasi saugu bet kiek gerti. Tai netiesa,” – atsakė Arnas.
Kas nutiko po trijų mėnesių
Gydymas truko ilgiau nei tikėjausi – reguliarūs tyrimai, inkstų stebėjimas, dieta su mažesniu kalcio kiekiu. Po trijų mėnesių rodikliai grįžo į normą. Pykinimas dingo, energija sugrįžo.
Dabar geriu vieną kapsulę per dieną – minimalią dozę – ir kas pusmetį darau kraujo tyrimą. Kainuoja penkiolika eurų ir užtrunka dešimt minučių.
