Medžio pelenai neturėtų būti maišomi su azotu turtingomis trąšomis, tokiomis kaip karbamidas ar amonio nitratas, nes jų šarmingumas skatina amoniako išgaravimą ir mažina augalams prieinamą azotą. Jie taip pat nesuderinami su šviežiu mėšlu, nes pagreitina azoto praradimą ir sutrikdo skilimą. Fosforo trąšos gali tapti nejudamos, kai padidėja pH, o dolomito kalkės ir pelenai kelia perkalkiavimo ir mikroelementų trūkumo riziką. Pelenus naudokite atskirai ir palikite laiko tarpą po tręšimo mėšlu; tolesnėse rekomendacijose paaiškinama, kada naudoti, kokie priedai yra suderinami ir kokios atsargumo priemonės taikytinos atliekant dirvožemio tyrimus.
Kodėl pelenai ir azotu turtingos trąšos nesuderinami
Dažnai pelenai ir azotu turtingos trąšos nesuderinami, nes pelenuose esantis didelis šarminių mineralų kiekis, daugiausia kalio ir kalcio, padidina dirvožemio pH ir pakeičia cheminę pusiausvyrą, dėl to sumažėja azoto junginių, pvz., karbamido ir amonio nitrato, prieinamumas ir stabilumas.
Tyrimai rodo, kad padidėjęs pH skatina amoniako garavimą ir pagreitina amonio konversiją į formas, kurios yra mažiau prieinamos augalams.
Praktikams, siekiantiems palaikyti augalų mitybą, patariama taikyti atskirai: vengti pelenų naudojimo kartu su karbamidu ar amonio nitratu arba palaukti tam tikrą laiką tarp apdorojimų.
Šios rekomendacijos padeda išsaugoti azoto veiksmingumą, sumažinti nuostolius ir palaikyti efektyvų maistinių medžiagų valdymą bendruomenės ir sodo priežiūrai.
Problemos maišant pelenus su šviežiais organiniais mėšlais
Maišomi su šviežiais organiniais mėšlais, pelenai gali sukelti greitus cheminius ir biologinius pokyčius, kurie sumažina maistinių medžiagų vertę ir padidina nuostolius.
Tyrimai rodo, kad pelenų šarmingumas padidina pH, pagreitindamas amoniako išgaravimą iš šviežių mėšlių ir sumažindamas augalams prieinamą azotą.
Šarmingumo sukeltos permainos taip pat keičia mikrobų veiklą, sutrikdydamos skilimą ir imobilizuodamos arba išplaunant maistines medžiagas.
Fizinis kontaktas gali išdžiovinti arba įkaitinti mėšlą, dar labiau skatindamas azoto nuostolius ir nevienodą maistinių medžiagų pasiskirstymą.
Praktiniai patarimai rekomenduoja atskirti naudojimą: pirmiausia naudokite šviežią mėšlą, palaukite iki vieno mėnesio, tada prieš naudojant pelenus ištyrinėkite dirvožemį.
Tai išsaugo maistinių medžiagų vientisumą ir padeda atsakingai prižiūrėti sodo derlingumą.
Pelenai ir fosforo pagrindu pagaminti trąšos: kas vyksta dirvožemyje
Vertinant medžio pelenų ir fosforo trąšų sąveiką, svarbiausi yra pelenų šarmingumo sukeliami dirvožemio cheminiai pokyčiai: pridėti pelenai padidina pH ir tiekia kalcio bei kalio, skatindami cheminį nusėdimą ir adsorbcijos reakcijas, kurios sumažina tirpaus fosfato kiekį.
Laboratoriniai ir lauko stebėjimai rodo, kad kalcio fosfato susidarymas ir padidėjęs sorbcija geležies ir aliuminio oksidams esant aukštesniam pH, imobilizuoja panaudotą fosforą. Sumažėjęs fosfato judrumas riboja augalų įsisavinimą, mažina trąšų veiksmingumą ir eikvoja išteklius.
Rekomendacijose patariama pelenus naudoti atskirai nuo fosforo trąšų arba koreguoti jų kiekį remiantis dirvožemio tyrimų rezultatais. Praktikai, dirbantys bendruomenėse, turėtų teikti pirmenybę dirvožemio analizei ir koordinuotam maistinių medžiagų planavimui.
Nenaudokite pelenų ir dolomito kalkių kartu
Kadangi tiek medžio pelenai, tiek dolomito kalkės padidina dirvožemio pH ir tiekia kalcio ir magnio, jų naudojimas kartu kelia per didelio kalkinimo ir maistinių medžiagų disbalanso riziką, o tai gali pakenkti augalų įsisavinimui ir dirvožemio struktūrai.
Tyrimai rodo, kad sutampantys maistinių medžiagų kiekiai gali pakelti pH virš idealių ribų, sukelti mikroelementų trūkumą (geležies, mangano) ir sumažinti azoto efektyvumą.
Praktiniai patarimai rekomenduoja pasirinkti vieną trąšą pagal dirvožemio tyrimų rezultatus ir pasėlių poreikius, apskaičiuoti dozes, kad būtų išvengta per didelio naudojimo, ir stebėti pH po vienos trąšos naudojimo.
Šis apgalvotas požiūris padeda sodininkams ir bendruomenės augintojams išvengti atliekų, apsaugoti augalų sveikatą ir išsaugoti ilgalaikę dirvožemio funkciją.
Laiko taisyklės: kiek laiko reikia palaukti tarp pelenų ir mėšlo
Po šviežio organinio mėšlo panaudojimo rekomenduojama palaukti, prieš panaudojant medžio pelenus, kad būtų išvengta cheminių ir biologinių konfliktų, kurie gali sumažinti azoto prieinamumą ir sutrikdyti maistinių medžiagų pusiausvyrą.
Tyrimai rodo, kad šviežias mėšlas, ypač paukščių ar didelio azoto kiekio šaltiniai, turėtų būti paliktas ir integruotas maždaug 4 savaites prieš pelenų panaudojimą. Šis intervalas leidžia stabilizuotis mikroorganizmams ir sumažina amoniako išgaravimą, kurį sukelia pelenų sukeltas šarmingumas.
Trumpesnis laukimas kelia azoto praradimo ir nevienodų pH pokyčių riziką; ilgesnis laukimas yra protingas, kai kompostavimas yra nebaigtas.
Sodininkai turėtų užrašyti naudojimo datas, dirvožemio tyrimų rezultatus ir stebėjimus, kad galėtų atsakingai planuoti pelenų naudojimą ir išsaugoti dirvožemio derlingumą.
Saugūs trąšos ir priedai, kuriuos galima derinti su pelenais
Vertinant priedus, kuriuos galima derinti su medžio pelenais, dėmesys skiriamas produktams, kurie nesukelia per didelio šarmingumo ir nesuriša pagrindinių maistinių medžiagų; suderinami pasirinkimai paprastai apima kalio turtingas mineralines trąšas, kalcio ir mikroelementų turinčius dirvožemio kondicionierius, kurie žymiai nepadidina pH, ir inertiškus nešiklius arba lėtai išsiskiriančias organines medžiagas, kurios nesukelia greitų cheminių pokyčių.
Tyrimai rodo, kad tik kalio turinčios formulės papildo pelenų K kiekį, nesukeldamos azoto praradimo. Dirvožemio kondicionieriai, turintys mikroelementų ir nedidelį kalcio kiekį, gali užpildyti trūkumus, išvengiant per didelio kalkinimo. Durpės, gerai subrandintas kompostas ir padengtos lėtai išsiskiriančios organinės medžiagos veikia kaip buferiai, reguliuodamos maistinių medžiagų išsiskyrimą. Empiriniai bandymai ir dirvožemio tyrimai padeda pasirinkti saugius, paslaugoms pritaikytus produktus.
Praktiniai patarimai, kaip naudoti pelenus nekenkiant augalams
Siekdami užtikrinti saugų medžio pelenų naudojimą, specialistai turėtų teikti pirmenybę dirvožemio tyrimams, laiko parinkimui ir selektyviam deriniui, kad būtų išvengta pH svyravimų ir maistinių medžiagų disbalanso.
Rekomenduojama prieš naudojant pelenus išmatuoti pH ir maistinių medžiagų kiekį, pelenus naudoti saikingai šarminiuose arba neutraliuose dirvožemiuose ir vengti vienu metu naudoti azoto turinčius trąšus, šviežią mėšlą, fosforo preparatus arba dolomitinę kalkę.
Tarp pelenų ir šviežio organinio mėšlo naudojimo palikite bent mėnesio pertrauką.
Pelenus barstykite plonu sluoksniu, įmaišykite į paviršių ir stebėkite pasėlius, ar nėra lapų nudegimų ar chlorozės.
Užregistruokite naudojimą ir, remdamiesi dirvožemio tyrimų rezultatais, pakoreguokite ateities planus.
Šis metodinis požiūris apsaugo augalus ir remia bendruomenės maisto gamybą.
