„Ką tu pili į vandenį?” — paklausiau, žiūrėdama, kaip kaimynė Vilma beria miltus tiesiai ant agurkų. „Miltus. Kad rūgtų tolygiai ir liktų traškūs”, — ramiai atsakė ji. Nepatikėjau. O tada visą žiemą traškinau tvirtus, alyvuogių spalvos agurkus, kurie iki pavasario nepersirūgo.
Paslaptis — šaukštas paprastų miltų, kurie fermentaciją paleidžia kaip raugą.
Ko reikės (3 l stiklainiui)
- 2–2,5 kg šviežių agurkų
- 3 v.š. druskos
- 3 v.š. kvietinių miltų
- česnako, krapų skėčių, lauro lapas
- vyšnios ir krieno lapai, gabalėlis krieno šaknies
- pipirų žirnelių, gabalėlis aštraus pipiro (nebūtina)
- šalto vandens
Laikas: 3–4 paros + 1,5–2 mėn. nokinti
Kaip gaminti
- Agurkus pamirkyk šaltame vandenyje 3–4 valandas. Stiklainį gerai išplauk — sterilizuoti nereikia.
- Į dugną sudėk česnaką, krapus, lauro, vyšnios ir krieno lapus bei šaknį.
- Agurkus sudėk stačiai ir glaudžiai iki viršaus.
- Užberk 3 v.š. druskos ir 3 v.š. miltų (2 l stiklainiui — po 2 v.š., 1 l — po 1 v.š.).
- Užpilk šaltą vandenį, kol agurkai apsemti. Uždenk plastikiniu dangteliu ir kelis kartus papurtyk, kad miltai ir druska pasiskirstytų.
- Palik kambario temperatūroje 3–4 paras, kasdien papurtant. Sūrymas taps drumstas ir balkšvas — tai normalu.
- Perkelk į vėsią vietą (rūsį) 1,5–2 mėnesiams.
Kaip suprasti, kad pavyko
Fermentuojantis sūrymas turi drumstėti — tai gyvo proceso ženklas. Miltai pamažu nusės ant dugno, o rūgimas sustos. Prieš valgydama agurkus nuplauk.
Patikrink paprastai: perlaužk agurką. Jei jis tvirtas, be tuščiavidurio vidurio, o skonis sūriai rūgštus kaip iš statinės — Vilma buvo teisi.





