Braškės – vienos laukiamiausių vasaros gėrybių. Jos skelbia šiltojo sezono pradžią, simbolizuoja saldžią vaikystę ir gaivų desertą šiltą dieną. Tačiau kartais pirmieji nuraškyti vaisiai sugriauna visą šį romantišką paveikslą. Įsivaizduokite – skinate šviežią braškę, o joje gyvena dešimtys kirmėlių. Būtent tokį vaizdą užfiksavo viena daržininkė, pasidalinusi nuotrauka, kuri šokiravo ne vieną.

Kas tai per padarai? Ar jie pavojingi sveikatai? Ir svarbiausia – kaip apsaugoti savo braškių derlių nuo tokios baigties?

Kas slepiasi jūsų uogose?

Šiurpą keliantis vaizdas rodo ne grėsmingą katastrofą, o natūralią gamtos grandinę – braškes puola vaisinių muselių (Drosophila spp.) lervos arba uoginių kandžių (Grapholita funebrana) vikšrai. Tai kenkėjai, kurie mėgsta saldžius, minkštus, pernokusius vaisius. Jų kiaušinėliai dedami į dar neišsiskleidusius ar jau sunokusius vaisius, o išsiritusios lervos puikiai jaučiasi šiltame, drėgname ir saldžiame minkštime.

Ar tai pavojinga žmogui?

Gera žinia – šie kenkėjai nėra pavojingi žmogaus sveikatai, tačiau jų buvimas uogoje kelia didelį šleikštulį. Dauguma žmonių tikriausiai nenorėtų valgyti gyvų kirmėlių kartu su vaisiumi, net jei jos ir netoksiškos. Be to, tokios uogos greitai genda, praranda skonines ir vizualines savybes. Vadinasi, jeigu jos užkrėstos – visas darbas nueina perniek.

Kodėl braškės tampa kenkėjų taikiniu?

Braškės – minkštos, kvapnios ir anksti sunokstančios uogos, todėl jos ypač traukia vabzdžius. Jeigu derlius nepradėtas rinkti laiku, vaisiai linkę pernokti, o tai – tiesioginis kvietimas vaisinėms muselėms ir kitoms rūšims. Taip pat labai svarbus vaidmuo tenka oro sąlygoms – šiluma ir drėgmė skatina kenkėjų veisimąsi. Per tankiai susodinti augalai apsunkina oro cirkuliaciją, o tai sukuria palankią terpę jų dauginimuisi.

Kaip atpažinti, kad uogos jau užkrėstos?

Vizualiai sunku iškart pastebėti užkrėstas uogas. Tačiau yra keli ženklai, kurie gali išduoti lervų buvimą:

Maži, juodi taškeliai arba mikroskopinės skylutės – dažnai tai vieta, kur padėtas kiaušinėlis

Vaisius minkštėja netolygiai, gali atrodyti šiek tiek papuvęs vienoje vietoje

Atsargiai paspaudus uogą, gali pasirodyti besiraitančių kirmėlių

Aplink augalus skraido smulkios muselės – tai gali būti vaisinės muselės

Ką daryti, jei radote tokias uogas?

Svarbiausia – nevalgyti žalių uogų, jei pastebite bet kokių įtartinų požymių. Tokias braškes reikėtų nedelsiant pašalinti iš lysvės, kad būtų išvengta kenkėjų plitimo. Jas galite išmesti toliau nuo sodo, geriausia – į kompostavimo krūvą, jei užtikrinsite aukštą temperatūrą (virš 50 °C), kuri sunaikins lervas.

Nerekomenduojama uogų tiesiog mesti į žolę ar kompostuoti šalia lysvės – taip tik padėsite išplisti kiaušinėliams.

Natūralios priemonės, kurios padeda

Saugiausias būdas kovoti su tokiais kenkėjais – prevencija. Štai kelios natūralios priemonės, kurios gali sumažinti riziką:

Feromoninės gaudyklės – jos padeda stebėti ir mažinti vabzdžių populiaciją

Apsauginiai tinklai – mechaninis barjeras, neleidžiantis vabzdžiams pasiekti vaisių

Žolelių atbaidymas – sodinkite mėtas, levandas, česnakus šalia braškių lysvės – jų kvapas atbaido vabzdžius

Česnako arba svogūnų purškalas – natūrali priemonė, kurią galima pasigaminti namuose. Užpilkite susmulkintą česnaką vandeniu, palaikykite 24 val. ir purkškite kartą per savaitę

Reguliarus derliaus rinkimas – neleiskite braškėms pernokti ant krūmo

Ar galima pašalinti kenkėjus mirkymo būdu?

Taip – tai labai veiksminga, nors mažai kam žinoma priemonė. Nuskintas braškes rekomenduojama 15–20 minučių pamirkyti sūriame vandenyje (1 šaukštas druskos litrui vandens). Per tą laiką visi lervos ir kirmėlės išeis į paviršių. Po mirkymo jas reikėtų perplauti švariu vandeniu.

Tai paprastas ir pigus būdas apsaugoti šeimą nuo netyčinio baltyminių gyvūnų vartojimo.

Kompostuoti ar deginti?

Jeigu turite kompostavimo dėžę, kuri užtikrina aukštą temperatūrą, užkrėstas braškes galima kompostuoti. Tačiau jei jūsų kompostas neturi pakankamos šilumos, geriau – uogas užkasti giliau dirvoje, atokiau nuo kitų augalų, arba išmesti į buitinį atliekų konteinerį.

Deginti tokias atliekas aplinkai draugiška nėra, todėl šį būdą rekomenduojama taikyti tik kraštutiniais atvejais.

Kaip išvengti tokių situacijų ateityje?

Kiekvienas daržininkas anksčiau ar vėliau susiduria su kenkėjais. Tačiau atsakinga prevencija – didžiausias jūsų ginklas. Rinkite derlių kasdien, nenaudokite perteklinio tręšimo azotu (jis skatina per didelį vaisių minkštumą), stebėkite oro sąlygas. O svarbiausia – laiku reaguokite į pirmuosius požymius.

Tokie atvejai – ne priežastis atsisakyti naminių uogų. Jie tik primena, kad gamta visuomet veikia savo tempu, o mūsų tikslas – suprasti jos ritmą.