Naujame tyrime mažesnės namų ūkio pajamos siejamos su pagreitintu baltosios medžiagos senėjimu ir silpnesniais kognityviniais gebėjimais 50–91 metų suaugusiųjų tarpe. Analizėje buvo atsižvelgta į amžių, lytį ir sveikatą, tačiau mažiau pasiturintys dalyviai parodė didesnį mikrostruktūros nuosmukį ir lėtesnį informacijos apdorojimą bei atmintį. Tyrėjai nurodo ribotas sveikatos priežiūros paslaugas, mitybą, stimuliaciją ir chroninį stresą kaip galimus mechanizmus. Tyrimo rezultatai kelia klausimus apie priežastinius ryšius ir kokios intervencijos galėtų sumažinti šį atotrūkį.
Tyrimo objektas ir dalyviai
Tyrime buvo nagrinėjami ryšiai tarp socialinių ir ekonominių veiksnių, smegenų mikrostruktūros ir kognityvinių gebėjimų 751 suaugusiojo, kurių amžius buvo nuo 50 iki 91 metų, bendruomenės imtyje, kurią surinko Lozanos ir Ženevos universitetų mokslininkai.
Tyrėjai vertino šeimos pajamas, profesinį statusą ir visą gyvenimą trukusią socialinę ir ekonominę trajektoriją, taip pat baltojo smegenų audinio mikrostruktūrą, nustatytą magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimu, ir standartizuotus kognityvinius testus.
Dalyviai buvo klinikinai įvertinti, atsižvelgiant į amžių, lytį ir sveikatos kintamuosius.
Tyrimo dizainas pabrėžė bendruomenės atstovavimą vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų grupėje, siekiant ištirti kaupiamą socialinį ir ekonominį poveikį.
Duomenų rinkimas buvo skirtas nustatyti neurobiologinius ryšius, siejančius nepalankias sąlygas su kognityviniais rezultatais, informuoti apie intervencijas, skirtas pažeidžiamiems vyresnio amžiaus suaugusiesiems, ir nukreipti ateities didesnio masto tyrimus.
Keletas socialinės ir ekonominės padėties rodiklių, ypač mažos šeimos pajamos, buvo susiję su greitesniu baltosios medžiagos mikrostruktūros nusidėvėjimu vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų grupėje.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 751 suaugusysis, parodė, kad mažesnės šeimos pajamos, atsižvelgiant į amžių, lytį ir sveikatos veiksnius, lemia greitesnį baltosios medžiagos senėjimą, nustatytą MRT tyrimu.
Vargingesnėse šeimose buvo daugiau su senėjimu susijusių baltosios medžiagos žymenų ir atitinkamai žemesni kognityvinių testų rezultatai.
Tyrimas nustatė tiesioginį pajamų ir smegenų mikrostruktūros ryšį ir rodo, kad nepalankios socialinės ir ekonominės sąlygos gali skatinti neurobiologinį senėjimą.
Rezultatai skatina imtis tikslingų priemonių ir atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima parengti politiką, kuri apsaugotų pažeidžiamų gyventojų grupių smegenų sveikatą.
Kaip baltoji medžiaga susijusi su mąstymu ir atmintimi
Siejant smegenų struktūrą su funkcijomis, baltoji medžiaga veikia kaip smegenų komunikacijos tinklas, o jos mikrostruktūrinis vientisumas lemia signalų perdavimo tarp dėmesio, atminties ir vykdomosios kontrolės sričių efektyvumą.
Tyrėjai pažymi, kad baltosios medžiagos vientisumo sumažėjimas sulėtina informacijos srautą, suskaido tinklo koordinavimą ir pablogina darbinę atmintį bei apdorojimo greitį.
Difuzijos MRT rodikliai koreliuoja su testų, reikalaujančių nuolatinio dėmesio, greito informacijos išgavimo ir užduočių perjungimo, rezultatais.
Supratimas apie šiuos ryšius leidžia imtis tikslingų intervencijų – kognityvinio mokymo, kraujagyslių rizikos valdymo ir socialinės paramos – siekiant išsaugoti ryšius ir palaikyti kasdienius gebėjimus, ypač praktikuojantiems specialistams ir politikams, siekiantiems apsaugoti pažeidžiam
Kodėl turtas gali apsaugoti kognityvines funkcijas
Suteikiant geresnį prieigą prie sveikatą skatinančių išteklių ir mažinant chroninį stresą, didesnis turtas gali išsaugoti kognityvines funkcijas nepaisant su amžiumi susijusių baltosios medžiagos pokyčių. Tyrimas rodo, kad materialiniai ištekliai leidžia gauti laiku medicininę pagalbą, sveikesnę mitybą, saugesnę aplinką ir kognityvinę stimuliaciją, o visa tai palaiko neuronų atsparumą.
Finansinis saugumas gali sumažinti chroninio streso hormonų, kurie kenkia baltosios medžiagos vientisumui ir pablogina kognityvines funkcijas, kiekį. Todėl didesnes pajamas gaunantys asmenys gali išlaikyti užduočių atlikimo gebėjimus nepaisant panašių mikrostruktūr
Šie mechanizmai yra tik hipotezė, o ne įrodyti faktai; tyrėjai pažymi, kad turtas greičiausiai sąveikauja su išsilavinimu, gyvenimo būdu ir socialine parama. Šių mechanizmų išsiaiškinimas gali padėti nukreipti pastangas apsaugoti senstančių gyventojų kognityvines funkcijas.
Kiti žingsniai ir ką tai reiškia politikai
Norint šiuos atradimus paversti politika, reikia imtis tikslingų veiksmų, kurie spręstų su pajamomis susijusius skirtumus smegenų senėjimo srityje.
Politikos formuotojai turėtų finansuoti ilgalaikius, įvairius tyrimus, kad patvirtintų priežastinį ryšį ir nustatytų kritinius gyvenimo etapus, kuriuose reikėtų imtis
Socialinės programos, plečiančios pajamų paramą, prieigą prie sveikatos priežiūros, mitybos ir kognityvinės stimuliacijos, gali būti išbandytos ir įvertintos neurobiologinių rezultatų atžvilgiu.
Bendruomenės prevencija – švietimas, streso mažinimas ir profesinė parama – turi būti prioritetinė ten, kur poreikis yra didžiausias.
Išteklių paskirstymą turėtų lemti rodikliai, susiejantys socialinius ir ekonominius rodiklius su smegenų sveikata.
Tyrėjai, praktikai ir gynėjai turėtų bendradarbiauti, kad įrodymai būtų paversti masto politika, apsaugančia kognityvinį senėjimą tarp socialiai remtinų gyventojų.
