Česnakas – vienas populiariausių daržovių sodininkų tarpe. Jį auginti nesudėtinga, tačiau ne visi žino, kad kai kurie augalai, augantys šalia, gali smarkiai pakenkti derliui. Vienas tokių netikėtų „priešų” yra petražolės. Jei pastebėjote, kad jūsų česnakas auga silpnai, pageltę lapai ar skiltelės neišsipučia – verta patikrinti, kas auga šalia.
Kodėl petražolės gali kenkti česnakui
Kompanioninis sodinimas – sena ir veiksminga praktika, tačiau ne visi augalų deriniai yra naudingi. Petražolės ir česnakas – vienas tų atvejų, kai kaimynystė gali būti žalinga.
Petražolių šaknys išskiria tam tikrus junginius į dirvožemį – vadinamuosius alelopatinius eksudatus. Šie junginiai gali slopinti šalia augančių augalų augimą. Be to, petražolės aktyviai konkuruoja dėl dirvožemio azoto, kuris česnakui yra ypač svarbus skiltelių formavimosi metu.
Kai azoto trūksta, česnako lapai pradeda gelsti, augimas sulėtėja, o skiltelės lieka mažos ir silpnai išsivysčiusios. Nusilpęs augalas tampa jautresnis įvairiems dirvožemio patogenams ir grybinėms ligoms.
Patyrę sodininkai pastebi, kad česnako lysvėse, kur šalia auga petražolės, derlius gali būti gerokai mažesnis nei tose vietose, kur česnakas auginamas atskirai.
Ankstyvi įspėjamieji požymiai
Kaip atpažinti, kad petražolės jau pradėjo kenkti česnakui? Štai į ką verta atkreipti dėmesį per pirmąsias kelias savaites.
Lapų pageltimas – vienas pirmųjų simptomų. Jei nauji česnako lapai gelsta, nors dirvožemis drėgnas ir trąšų pakanka, tai gali signalizuoti apie azoto trūkumą ar alelopatinį poveikį.
Sulėtėjęs augimas – česnakas auga lėčiau nei kitose lysvės vietose ar nei praėjusiais metais. Ūgliai trumpesni, lapai siauresni.
Nevienodas vystymasis – dalis augalų atrodo sveiki, o dalis – aiškiai silpni. Tai ypač pastebima, jei silpnesni augalai yra arčiau petražolių.
Chlorozė be akivaizdžių kenkėjų – jei lapai geltoni ar blyškūs, bet nematyti nei amarų, nei erkių, nei kitų kenkėjų, priežastis gali būti dirvožemyje.
Reguliarus savaitinis lysvės tikrinimas padeda laiku pastebėti problemas ir imtis veiksmų, kol derlius dar nėra prarastas.
Ką daryti, jei petražolės jau auga šalia česnako
Jei pastebėjote minėtus simptomus ir įtariate, kad kaltos petražolės, veikti reikėtų greitai.
Pašalinkite petražoles. Atsargiai iškaskite jas su šaknimis, stengdamiesi kuo mažiau trikdyti česnako šaknų sistemą. Neleiskite petražolių šaknims likti dirvožemyje – jos toliau skirs junginius.
Patikrinkite česnako būklę. Atsargiai atkaskite vieną ar du svogūnėlius ir įvertinkite jų būklę. Jei skiltelės minkštos ar turi puvimo požymių, tuos augalus geriau pašalinti, kad liga neplistų.
Papildykite azotą. Jei dirvožemis išsekintas, patręškite organinėmis trąšomis – kompostu ar pūdytais mėšlais. Tai padės česnakui atsigauti.
Dezinfekuokite įrankius. Jei pašalinote sergančius augalus, nuvalykite kastuvą ir kitus įrankius, kad neperneštumėte patogenų į kitas lysvės vietas.
Supuvusių augalų nekompostuokite – geriau išmeskite su buitinėmis atliekomis.
Geriausi kompanionai česnakui
Pašalinus petražoles, verta pagalvoti, ką pasodinti vietoje jų. Kai kurie augalai ne tik nekenkia česnakui, bet ir teikia naudos.
Kalendros – puikus pasirinkimas. Jų eteriniai aliejai atbaido svogūnų muses ir kitus kenkėjus, o šaknys minimaliai konkuruoja dėl maistinių medžiagų.
Garstyčios – gali būti auginamos kaip tarpinė kultūra tarp česnako eilių. Jos slopina piktžoles ir, nupjautos bei įterptos į dirvą, praturtina ją organinėmis medžiagomis.
Morkos ir burokėliai – nekonkuruoja su česnaku dėl erdvės ir maistinių medžiagų, nes jų šaknys auga skirtinguose gyliuose.
Salotos ir špinatai – greitai užauga, netrukdo česnakui ir padeda išnaudoti lysvės plotą.
Venkite sodinti šalia česnako ne tik petražoles, bet ir pupas bei žirnius. Nors ankštiniai augalai fiksuoja azotą, jie gali konkuruoti dėl kitų maistinių medžiagų ir erdvės.
Prevencija – geriausia strategija
Lengviau užkirsti kelią problemai nei ją spręsti. Planuodami daržą, iš anksto pagalvokite apie augalų kaimynystę.
Česnakui skirkite atskirą lysvę arba sodinkite jį šalia tikrai suderinamų augalų. Stebėkite augalus visą sezoną ir reaguokite į pirmuosius neįprastus požymius.
Kasmet keiskite augalų vietas – sėjomaina padeda išvengti maistinių medžiagų išsekimo ir ligų kaupimosi dirvožemyje.
Sveika, gerai suplanuota lysvė atsilygina gausiu ir kokybišku derliumi.
