Kiekvieną pavasarį ta pati problema: skruzdėlynai sode. Prie braškių, prie obelų, netgi šiltnamyje. O kartu su skruzdėmis – amarai ant visų augalų.
Pernai nusprendžiau kovoti rimtai. Nusipirkau cheminių priemonių, barsčiau, purškiau. Skruzdės dingo – savaitei. Paskui grįžo.
Tada paskambinau seneliui. Jis sodininkauja šešiasdešimt metų ir niekada nenaudojo jokios chemijos.
„Ateik,” – pasakė. „Parodysiu, kaip mes darėme.”
Kodėl skruzdės – tikra bėda
Senelis paaiškino tai, ko nesupratau: „Skruzdės pačios augalų negadina. Bet jos augina amarus kaip karves – melžia iš jų saldų skystį.”
Skruzdės saugo amarus nuo boružių ir kitų priešų. O amarai siurbia sultis iš augalų, silpnina juos, mažina derlių.
„Jei matai skruzdėlyną šalia daržo – žinok, kad amarai jau ten arba netrukus bus,” – perspėjo senelis.
Todėl kovoti reikia su abiem – ir su skruzdėmis, ir su amarais.
Receptas, kurį naudojo senelis
Senelis išsitraukė butelį acto ir pasakė: „Štai viskas, ko reikia.”
Receptas paprastas: pusė acto, pusė vandens. Sumaišyti ir supilti tiesiai į skruzdėlyną.
„Kiek pilti?” – paklausiau.
„Litras ar du – priklausomai nuo skruzdėlyno dydžio. Jei didelis – gali ir tris.”
Esmė – pilti tiesiai į pagrindinę angą ir į visas šalutines skylutes aplinkui. Actas turi prasiskverbti gilyn.
Kodėl tai veikia
Senelis paaiškino: „Skruzdės orientuojasi pagal kvapą. Jos palieka cheminius takelius – taip susiranda kelią namo, taip praneša kitoms apie maistą.”
Actas tą kvapą užmuša. Skruzdės pasiklysta, nebegali rasti savo lizdo, nebegali bendrauti tarpusavyje.
„Lyg ištrinti adresą iš GPS,” – nusijuokė senelis. „Nebežino, kur eiti.”
Be to, acto rūgštis gadina lizdo struktūrą – ypač jei žemė puri. Skruzdės nebenori ten gyventi ir išsikrausto.
Kada pilti ir kaip dažnai
„Geriausia – anksti ryte arba vėlai vakare,” – patarė senelis. „Kai skruzdės mažiau aktyvios ir daugiau jų yra lizde.”
Kartais reikia pakartoti po kelių dienų. Jei skruzdėlynas didelis ir senas – gali prireikti trijų kartų.
„Bet jei po savaitės vis dar grįžta – vadinasi, kažkas negerai,” – pridūrė senelis.
Dažniausiai „kažkas negerai” reiškia, kad amarai vis dar yra. Kol amarai – tol skruzdės grįš.
Papildomi triukai
Senelis davė dar keletą patarimų.
Aplink skruzdėlyną galima pabarstyti cinamono arba sausų pelenų. Skruzdės nemėgsta šių kvapų ir vengia kirsti tokią zoną.
Garstyčių milteliai – irgi veikia. Dirgina jų jutimo receptorius.
„Bet svarbiausia – pašalinti amarus,” – pabrėžė senelis. „Jei amarų nebus – skruzdėms nebus ko ten daryti. Išeis pačios.”
Amarus galima nuplauti stipria vandens srove, nupurkšti muilo tirpalu arba tiesiog nuimti rankomis, jei jų nedaug.
Kas nutiko po savaitės
Grįžau namo ir padariau viską, kaip senelis liepė. Du litrai acto-vandens mišinio – tiesiai į skruzdėlyną šalia braškių.
Po trijų dienų – dar kartą.
Po savaitės – skruzdėlynas tuščias. Skruzdžių nebėra. Amarų ant braškių – irgi.
Paskambinau seneliui padėkoti. Jis tik nusijuokė: „Ką aš sakiau? Senieji būdai veikia. Tiesiog niekas jų nebeprisimena.”
Dabar kiekvieną pavasarį, kai pamatau pirmą skruzdėlyną – nebeperku chemijos. Tiesiog imu actą iš virtuvės.
Kartais geriausi sprendimai kainuoja mažiau nei eurą.
