Pradėjus vartoti tam tikrus labai dažnai skiriamus vaistus, kai kurie žmonės pastebi keistus pokyčius: sunkiau keliasi ryte, be priežasties skauda raumenis, atsiranda nuovargis, kurio nebuvo anksčiau. Ir dauguma šiuos signalus tiesiog ignoruoja.
„Turbūt senstu”, – pagalvoja žmogus ir tęsia įprastą gyvenimą. Praėjus keliems mėnesiams simptomai sustiprėja, bet jau sunku atsekti, kada viskas prasidėjo ir ar tai susiję su vaistais.
Gydytojai pripažįsta: būtent ši klaida – ankstyvų požymių nepaisymas – apsunkina vėlesnį gydymą ir sprendimų priėmimą.
Apie kokius vaistus kalbama
Tai statinai – cholesterolio kiekį mažinantys vaistai, kuriuos vartoja milijonai žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje jie taip pat skiriami labai dažnai, ypač vyresniems pacientams su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Statinai iš tiesų efektyviai mažina „blogojo” cholesterolio kiekį ir padeda išvengti infarkto ar insulto. Nauda moksliškai įrodyta ir nekvestionuojama. Problema ta, kad dalis žmonių šiuos vaistus toleruoja blogiau nei kiti, o simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o po kelių savaičių ar net mėnesių.
Kokie signalai turėtų sukelti įtarimų
Dažniausiai pacientai praneša apie:
- Raumenų skausmą ar silpnumą, ypač kojose ir rankose
- Naujus ar sustiprėjusius galvos skausmus
- Nuolatinį nuovargį, kuris nesieja su fizine veikla
- Sunkumą rytais – tarsi kūnas būtų „sustingęs”
- Kai kuriais atvejais – nedidelius atminties ar koncentracijos sutrikimus
Šie simptomai nebūtinai reiškia, kad vaistus reikia skubiai nutraukti. Jie reiškia, kad verta atkreipti dėmesį ir pasikalbėti su gydytoju.
Kodėl vieni jaučia šalutinį poveikį, o kiti – ne
Žmonių reakcijos į tuos pačius vaistus skiriasi labai stipriai. Tai lemia keli veiksniai.
Genetika. Kai kurie žmonės turi fermentų variantus, dėl kurių statinai lėčiau išskaidomi organizme. Vaisto koncentracija kraujyje lieka aukštesnė, o tikimybė pajusti šalutinį poveikį – didesnė.
Amžius ir inkstų funkcija. Vyresnio amžiaus pacientai bei tie, kurių inkstai veikia silpniau, vaistus pašalina lėčiau.
Kiti vaistai. Statinai sąveikauja su nemažai preparatų – nuo antibiotikų iki kai kurių širdies vaistų. Kuo daugiau vaistų vartojama vienu metu, tuo didesnė netikėtų reakcijų tikimybė.
Gretutinės ligos. Skydliaukės sutrikimai, cukrinis diabetas, kepenų problemos – visa tai gali pakeisti organizmo reakciją į statinus.
Kaip atpažinti, ar simptomai tikrai susiję su vaistais
Gydytojai vertina kelis dalykus:
Laiko ryšį. Ar simptomai atsirado po vaisto pradžios arba dozės padidinimo? Ar sustiprėja toliau vartojant?
Dozės priklausomybę. Ar sumažinus dozę simptomai sušvelnėja?
Laboratorinius rodiklius. Kreatinkinazės (raumenų fermento) ir kepenų transaminazių tyrimai gali parodyti, ar yra objektyvių pokyčių.
Kitas galimas priežastis. Kartais panašius simptomus sukelia visai kitos ligos ar vaistų sąveikos.
Svarbu suprasti: ne kiekvienas raumenų skausmas reiškia statinų netoleravimą. Bet jei simptomai aiškiai susiję su vaisto vartojimu laiko atžvilgiu – tai signalas rimtam pokalbiui su gydytoju.
Ką daryti, jei įtariate šalutinį poveikį
Pirmiausia – nenutraukite vaistų savavališkai. Staigus statinų nutraukimas gali padidinti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.
Geriau pasiruoškite vizitui pas gydytoją:
- Užsirašykite, kada simptomai prasidėjo
- Apibūdinkite jų pobūdį ir intensyvumą
- Paminėkite visus kitus vaistus ir maisto papildus, kuriuos vartojate
- Pasidomėkite, ar šeimoje kas nors turėjo panašių problemų su vaistais
Gydytojas gali pasiūlyti kelis variantus: sumažinti dozę, pakeisti vieną statiną kitu (jų yra keletas skirtingų), pabandyti kitokį dozavimo grafiką arba skirti trumpą pertrauką stebint simptomus.
Kaip rasti balansą tarp naudos ir šalutinio poveikio
Statinai nėra „geri” ar „blogi” vaistai. Jie yra įrankis, kuris vienam pacientui gali būti gyvybiškai svarbus, kitam – nebūtinas ar netinkamas.
Sprendimas turėtų būti priimamas kartu su gydytoju, įvertinus:
- Kokia tikimybė patirti infarktą ar insultą be vaistų (tam yra specialios rizikos skaičiuoklės)
- Kaip stipriai simptomai veikia kasdienį gyvenimą
- Ar yra alternatyvų – kitų vaistų, gyvenimo būdo pokyčių
Kartais žmogui su nedidele širdies ir kraujagyslių rizika ir stipriu šalutiniu poveikiu gali būti prasmingiau atsisakyti statinų ir susitelkti į mitybą bei fizinį aktyvumą. Kitam, persirgusiam infarktą, statinai gali būti būtini nepaisant diskomforto.
Vienas patarimas, kuris gali viską pakeisti
Pradėjus vartoti bet kokius naujus vaistus – ne tik statinus – verta pirmas kelias savaites stebėti savo savijautą ir užsirašinėti pastebėtus pokyčius. Net jei jie atrodo smulkmenos.
Šis paprastas įprotis gali sutaupyti mėnesius nežinomybės ir padėti gydytojui greičiau priimti teisingą sprendimą. O svarbiausia – padės jums likti aktyviu savo sveikatos valdymo dalyviu, o ne pasyviu vaistų vartotoju.
