85 metus trukęs Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas atskleidė, kad kokybiški santykiai yra stipriausias laimės ir ilgaamžiškumo rodiklis. Nors genetika turi įtakos gyvenimo trukmei, stiprūs socialiniai ryšiai, mažindami streso hormonų kiekį ir stiprindami imuninę sistemą, akivaizdžiai mažina mirtingumą. Reikšmingi santykiai yra svarbesni už turtą ir profesinę sėkmę, nes lemia gerovę. Gilius socialinius ryšius palaikantys žmonės yra atsparesni ligoms ir kognityviniam nuosmukiui. Šios išvados iš esmės keičia mūsų supratimą apie tai, kas iš tiesų svarbu ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui.
85 metus trukęs Harvardo tyrimas, kuris viską pakeitė
1938 m. Harvardo universiteto mokslininkai pradėjo vykdyti vieną išsamiausių istorijoje longitudinių tyrimų – aštuonis dešimtmečius stebėjo 724 dalyvius, siekdami išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia žmogaus laimę ir gerovę.
Harvardo suaugusiųjų raidos tyrime visą gyvenimą buvo stebima dalyvių fizinė sveikata, psichologinė gerovė ir socialiniai ryšiai. Tyrimo metu buvo atliekami išsamūs medicininiai tyrimai, interviu ir klausimynai.
Atlikus šį precedento neturintį tyrimą buvo padaryta aiški išvada: kokybiški santykiai buvo stipriausias laimės ir ilgaamžiškumo rodiklis.
Stiprius socialinius ryšius palai kančių dalyvių sveikatos būklė buvo geresnė ir jų gyvenimo trukmė ilgesnė nei tų, kurie buvo labiau izoliuoti, nepriklausomai nuo turto ar profesinės sėkmės.
Kodėl jūsų socialiniai ryšiai yra svarbesni už jūsų genetiką
Nors genetiniai veiksniai neabejotinai turi įtakos ilgaamžiškumui, naujausi tyrimai rodo, kad socialiniai ryšiai gali būti dar svarbesni nustatant, kaip ilgai ir gerai žmonės gyvena.
Tyrimai rodo, kad stiprius socialinius ryšius turinčių asmenų mirtingumas yra mažesnis, palyginti su izoliuotais asmenimis. Kokybiški santykiai mažina streso hormonų gamybą, stiprina imuninę sistemą ir dėl teigiamos socialinės įtakos skatina sveikesnį elgesį.
Genetinis polinkis sirgti tam tikromis ligomis lemia maždaug 25 % gyvenimo trukmės skirtumų, o socialinės integracijos veiksniai gali pakeisti genų raišką per epigenetinius mechanizmus.
Šis reiškinys, vadinamas „socialine genomika”, paaiškina, kaip palaikantys santykiai gali veiksmingai įveikti genetinį pažeidžiamumą, suaktyvindami naudingus fiziologinius kelius, didinančius atsparumą ir ilgaamžiškumą.
Kokybė viršija kiekybę: Mokslas apie prasmingus santykius
Klausimas, kokie socialiniai ryšiai veiksmingiausiai skatina ilgaamžiškumą, apima ne tik santykių palaikymą, bet ir jų kokybės ir gilumo tyrimą.
Tyrimai nuolat rodo, kad prasmingi santykiai, kuriems būdingas emocinis palaikymas, pasitikėjimas ir pozityvi sąveika, daug labiau prisideda prie sveikatos rezultatų nei paviršutiniški socialiniai tinklai.
Harvardo dešimtmečius trukęs tyrimas parodė, kad gilius, pasitenkinimą teikiančius santykius palaikantys asmenys yra atsparesni ligoms ir kognityviniam nuosmukiui.
Mokslininkai šią naudą sieja su sumažėjusiu streso hormonų kiekiu, geresne imuninės sistemos funkcija ir didesniu psichologiniu atsparumu.
Svarbu tai, kad net keli kokybiški santykiai yra naudingesni nei daugybė atsitiktinių pažinčių, o tai rodo, kad gilesnių ryšių puoselėjimas gali būti svarbesnis nei socialinio rato plėtimas.
Kaip socialiniai ryšiai fiziškai keičia jūsų kūno chemiją
Kas tiksliai vyksta žmogaus kūne, kai užsimezga reikšmingi socialiniai ryšiai? Tyrimai atskleidžia gilias biochemines reakcijas.
Smegenyse išsiskiria oksitocinas, dažnai vadinamas „ryšio hormonu”, kuris mažina nerimą ir skatina pasitikėjimą. Kartu mažėja kortizolio kiekis, todėl mažėja uždegimas ir reakcija į stresą.
Reguliarus teigiamas socialinis bendravimas skatina endorfinų ir dopamino gamybą, todėl natūraliai pakyla nuotaika. Šie neurocheminiai pokyčiai peržengia momentinių jausmų ribas ir daro įtaką imuninės sistemos veiklai, širdies ir kraujagyslių sveikatai bei ląstelių atstatymo mechanizmams.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis socialinis dalyvavimas iš tikrųjų veikia genų raišką, todėl gali sulėtinti ląstelių senėjimą, apsaugodamas telomerus – apsauginius chromosomų dangtelius, kurie su amžiumi paprastai trumpėja.
Stebinantis ryšys tarp izoliacijos ir lėtinių ligų
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nesusiję, lėtinė izoliacija labai susijusi su padidėjusia rimtų sveikatos sutrikimų rizika. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys ribotus socialinius ryšius, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, imuninės sistemos disfunkcija ir uždegiminiais sutrikimais.
Ilgalaikė vienatvė sukelia streso reakcijas, kurios didina kortizolio kiekį ir uždegiminius žymenis, todėl susidaro fiziologinės sąlygos, palankios ligoms vystytis. Šie biologiniai pokyčiai yra panašūs į tuos, kurie būdingi lėtiniams streso sutrikimams, todėl galima daryti prielaidą, kad vienatvė veikia kaip nuolatinis stresorius organizmo sistemoms.
Tyrimai, kurių metu ištisus dešimtmečius buvo stebimi izoliuoti asmenys, atskleidė ženkliai didesnį mirtingumą nuo visų priežasčių, todėl socialiniai ryšiai yra labai svarbus, bet dažnai nepastebimas sveikatos veiksnys, prilygstantis tradiciniams rizikos veiksniams.
Ilgaamžiškumo tinklo kūrimas: Praktiniai žingsniai
Nors supratimas apie neigiamą izoliacijos poveikį yra esminis pirmas žingsnis, norint sukurti tvarų socialinį tinklą reikia sąmoningų veiksmų ir nuoseklių pastangų.
Tyrimai rodo keletą veiksmingų būdų, kaip užmegzti socialinius ryšius:
- Prisijunkite prie bendruomenės organizacijų, atitinkančių asmeninius interesus.
- Kalendoriuje suplanuokite reguliarią socialinę veiklą
- Savanoriauti vietos labui
- Dalyvaukite užsiėmimuose ir mokykitės naujų įgūdžių kartu su kitais.
- Atnaujinkite užsimezgusius santykius per paprastą pagalbą
- Naudokite technologijas, kad palaikytumėte tolimus ryšius
- Kurkite pasikartojančias tradicijas su draugais ar šeima
Ši praktika palaipsniui stiprina socialinius ryšius, kai yra nuosekliai įgyvendinama.
Net ir nedidelės sąveikos laikui bėgant labai prisideda prie tvirto ilgaamžiškumo tinklo kūrimo.
Iš naujo apibrėžti sveikatą: Kodėl gydytojai turėtų skirti socialinį ryšį
Nors medicinos mokymas tradiciškai akcentuoja biologinius veiksnius ir farmacines intervencijas, vis daugiau įrodymų rodo, kad sveikatos priežiūros sistemos turi integruoti socialinį ryšį kaip pagrindinį sveikatos rodiklį.
Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija didina mirtingumo riziką panašiai kaip kasdien surūkoma 15 cigarečių. Pažangios medicinos įstaigos, pripažindamos, kad socialinė izoliacija turi įtakos gydymo rezultatams, į pacientų vertinimą įtraukia ir socialinės svarbos vertinimą.
Kai kurie gydytojai kartu su vaistais pradėjo skirti socialinę veiklą: savanorystę bendruomenėje, grupines mankštos programas ir struktūruotas socialines galimybes izoliuotiems pacientams.
Šie „socialiniai receptai” pastebimai pagerino pacientų, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, gydymo rezultatus, o tai rodo, kad prasmingas žmogiškasis ryšys veikia ir kaip prevencinė medicina, ir kaip gydymas.
