Daugelis tėvų stengiasi riboti vaikų šokolado vartojimą, manydami, kad būtent jis yra pagrindinis dantų priešas. Tačiau odontologai perspėja: jūsų namų saldumynų stalčiuje slepiasi kur kas pavojingesnis produktas, kurio žalingas poveikis dažnai nuvertinamas.
Šis saldėsis veikia klastingai. Jis ne tik maitina burnoje gyvenančias bakterijas, bet ir „įsikimba” į dantų paviršius, sukurdamas idealias sąlygas ėduonies formavimuisi. Net kruopščiausia burnos higiena ne visada padeda jį pašalinti.
Tikrasis dantų priešas
Kalbame apie lipnius karamelinius saldainius – tofius, irisus ir panašius kramtomus skanėstus. Būtent jų tekstūra daro juos pavojingesnius už įprastą šokoladą.
Skirtumas slypi kontakto trukmėje. Šokoladas burnoje ištirpsta per kelias sekundes ir seilės jį greitai nuplauna. O lipni karamelė prilimpa prie dantų paviršių, įstringa tarpuose ir vagelėse, kur išlieka ilgą laiką – kartais net kelias valandas.
Per tą laiką burnos bakterijos intensyviai minta cukrumi ir gamina rūgštis, kurios ardo emalį. Kiekviena tokia „rūgšties ataka” trunka apie 20–30 minučių. Jei karamelės likučiai lieka ant dantų, šios atakos kartojasi vėl ir vėl.
Kaip vyksta emalio irimas
Procesas prasideda, kai fermentuojami angliavandeniai – cukrus – patenka ant dantų paviršiaus. Burnos mikroorganizmai juos paverčia organinėmis rūgštimis, kurios sumažina vietinį pH lygį. Prasideda demineralizacija – mineralų praradimas iš emalio.
Normaliu atveju seilės neutralizuoja rūgštis ir tiekia kalcį bei fosfatą, padėdamos emaliui atsistatyti. Tačiau kai cukraus šaltinis nuolat lieka burnoje, seilės tiesiog nespėja atlikti savo darbo.
Lipnūs saldainiai sukuria užburtą ratą: jie prailgina demineralizacijos laikotarpius ir sutrumpina atsistatymo intervalus. Rezultatas – palaipsnis, bet nuoseklus emalio nykimas.
Papildomas pavojus plomboms
Karameliniai saldainiai kelia grėsmę ne tik natūraliems dantims. Jų lipni konsistencija gali išjudinti plombas, vainikėlius ir kitas restauracijas. Atsiradę tarpeliai tarp plombos ir danties tampa idealia vieta antriniam ėduoniui formuotis.
Ortodontinius aparatus nešiojantiems žmonėms rizika dar didesnė. Lipnūs saldainiai prilimpa prie breketų ir lankelių, sukurdami sunkiai pasiekiamas vietas, kur kaupiasi bakterijos.
Kas rizikuoja labiausiai
Vaikai ir paaugliai patenka į aukščiausios rizikos grupę. Jų dantų emalis dar nėra visiškai subrendęs, o užkandžiavimo dažnis – didesnis nei suaugusiųjų. Keletas karamelinių saldainių per dieną gali viršyti rekomenduojamą laisvųjų cukrų normą.
Sausos burnos sindromo turintys žmonės taip pat ypač pažeidžiami. Nepakankamas seilių kiekis reiškia, kad maisto likučiai nuplaunami lėčiau, o rūgštys neutralizuojamos prasčiau.
Tie, kas jau turi plombų ar kitų restauracijų, rizikuoja patirti jų pažeidimus ir antrinį ėduonį aplink jas.
Ką daryti po saldumynų
Jei vis dėlto suvalgėte lipnių karamelių, keletas paprastų veiksmų gali sumažinti žalą.
Iš karto po valgymo praskalauti burną vandeniu – tai pašalins dalį cukraus ir praskies rūgštis. Kramtyti ksilitolio kramtomąją gumą 10–20 minučių – tai stimuliuos seilių gamybą ir padės neutralizuoti rūgštis.
Svarbu: dantų nevalykite iš karto. Po rūgščių poveikio emalis laikinai suminkštėja, ir valymas šepetėliu gali jį pažeisti. Palaukite bent 30 minučių, tada valykite fluoruota pasta dvi minutes.
Tarpdančių siūlas ar specialūs šepetėliai padės pašalinti įstrigusius lipnius fragmentus.
Geresni pasirinkimai
Jei norite saldumynų, rinkitės tuos, kurie greitai pašalinami iš burnos. Juodasis šokoladas su mažesniu cukraus kiekiu yra geresnis pasirinkimas nei lipnios karamelės. Šviežių vaisių ar riešutų užkandžiai mažiau kenkia emaliui.
Venkite džiovintų vaisių – nors jie atrodo sveikesni, jų lipni konsistencija veikia panašiai kaip karameliniai saldainiai.
Kada būtina kreiptis į odontologą
Jei po lipnių saldumynų vartojimo pajutote nuolatinį dantų jautrumą ar skausmą, nedelskite – tai gali signalizuoti apie emalio pažeidimą ar besiformuojantį ėduonį.
Matoma tamsi dėmė ar ertmė dantyje, dantenų kraujavimas, nuolatinis blogas kvapas – visi šie simptomai reikalauja profesionalaus įvertinimo. Kuo anksčiau bus nustatyta problema, tuo paprastesnis ir pigesnis bus gydymas.
