Kasdien jį geria milijonai žmonių visame pasaulyje. Daugelis net neįsivaizduoja ryto be šio aromatingojo ritualo. Ir nors ilgą laiką jis buvo laikomas nekenksmingu, o kai kurie tyrimai netgi rodė jo naudą, naujausi moksliniai duomenys verčia susimąstyti – tam tikroms žmonių grupėms šis įprotis gali būti mirtinai pavojingas.
Japonijos mokslininkai, stebėję daugiau nei 18 600 suaugusiųjų beveik du dešimtmečius, atskleidė stulbinančią statistiką: vienos konkrečios būklės turintiems žmonėms šio gėrimo vartojimas susijęs su dvigubai didesne širdies ir kraujagyslių mirties rizika. Ir tai dar ne viskas – tyrimai taip pat parodė, kad kasdieniai įpročiai, kuriuos daugelis laiko nepavojingais, gali būti lygiai tokie pat žalingi.
Kas iš tiesų kenkia širdžiai
Kalbama apie kavą – gėrimą, kurį kasdien renkasi didžioji dalis dirbančių žmonių. Minėtoje Japonijos studijoje nustatyta, kad reguliarus kavos vartojimas – du ir daugiau puodelių per dieną – gali tapti rimta grėsme tiems, kurie serga sunkia hipertenzija, kai kraujospūdis siekia 160/100 mm Hg ir daugiau.
Įdomu tai, kad vieno puodelio kavos gėrėjai tokios padidintos rizikos nepatyrė. Taip pat tyrėjai pastebėjo, jog žaliosios arbatos mėgėjams – net ir geriantiems ją reguliariai – širdies ir kraujagyslių problemų rizika nepadidėjo.
Kodėl kava pavojingesnė nei arbata
Mokslininkai siūlo kelis galimus paaiškinimus. Visų pirma, kofeino dozė šiuose gėrimuose skiriasi gerokai: viename kavos puodelyje yra maždaug 80–100 mg kofeino, o žaliojoje arbatoje – tik apie 30–50 mg.
Be to, žalioji arbata pasižymi apsauginiais polifenoliais – junginiais, kurie gali neutralizuoti dalį kofeino sukeliamos žalos kraujagyslėms. Kava tokio apsauginio mechanizmo neturi.
Žmonėms, sergantiems sunkia hipertenzija, kofeinas sukelia laikinus kraujospūdžio šuolius, kurie jau ir taip pažeistoms kraujagyslėms gali tapti kritine apkrova. Taip pat pastebėta, kad daug kavos geriantys asmenys dažniau rūko, vartoja alkoholį ir maitinasi prasčiau.
Dar vienas tylus žudikas – sėdėjimas
Tyrimai atskleidė ir kitą svarbų veiksnį, kuris širdies sveikatai kenkia ne mažiau nei netinkami gėrimų pasirinkimai. Amerikiečių mokslininkai, analizavę duomenis nuo 2007 iki 2018 metų, nustatė, kad žmonės, sėdintys daugiau nei aštuonias valandas per dieną, susiduria su 46 proc. didesne bendro mirtingumo rizika ir net 79 proc. didesne rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Šie skaičiai gauti lyginant su tais, kurie sėdi mažiau nei keturias valandas per dieną. Ir svarbiausia – ilgo sėdėjimo žala išlieka nepriklausomai nuo amžiaus, svorio ar bendros sveikatos būklės.
Paradoksalu, bet tyrimas parodė dar vieną netikėtą ryšį: kavos negeriančių asmenų, sėdinčių šešias ir daugiau valandų per dieną, mirtingumo rodikliai buvo ypač aukšti. Tai leidžia manyti, kad saikingas kavos vartojimas galbūt turi tam tikrą apsauginį poveikį – bent jau tiems, kurių kraujospūdis yra normalus.
Ką daryti, kad apsaugotumėte širdį
Jei turite aukštą kraujospūdį, ypač jei jis siekia ar viršija 160/100 mm Hg, verta aptarti kavos vartojimą su savo gydytoju. Galbūt vertėtų apriboti jos kiekį iki vieno puodelio per dieną arba pereiti prie žaliosios arbatos.
Nepriklausomai nuo to, kokius gėrimus renkamės, būtina mažinti sėdėjimo trukmę:
Kas 30 minučių darykite 2–5 minučių pertrauką – atsistokite, pasivaikščiokite.
Siekite bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
Naudokite stovimuosius stalus arba trumpas pertraukas pokalbiams telefonu.
Nustatykite tikslą – 7000–10 000 žingsnių per dieną – ir stebėkite pažangą išmaniuoju laikrodžiu ar telefonu.
Pakeiskite dalį sėdėjimo laiko lipimui laiptais arba 5–10 minučių greitu ėjimu, ypač po valgio – tai padeda sumažinti kraujospūdį.
Tyrėjai pabrėžia, kad galutinių išvadų daryti dar negalima – tiek kavos, tiek sėdėjimo tyrimai buvo stebėjimo pobūdžio ir negalėjo nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio. Vis dėlto tendencijos akivaizdžios, o rizikos – realios. Galbūt laikas ne tik peržiūrėti, ką geriame, bet ir kiek laiko praleidžiame nekrutėdami.
