Penkiasdešimt metų – riba, kai pradedi galvoti apie širdį. Apsilankymas pas kardiologą, tyrimai, pokalbis apie gyvenimo būdą.
Gydytojas peržvelgė rezultatus ir paklausė: „O ką valgote? Ar yra uogų jūsų mityboje?”
Pagalvojau – mėlynės, aviečiai… Bet jis turėjo omenyje kažką kitą.
Ką jis man rekomendavo
Šilkmedžio uogas. Juodos, pailgos, panašios į gervuoges – bet augančios ant medžio, ne ant krūmo.
„Po penkiasdešimties širdžiai reikia kalio, – aiškino gydytojas. – Šilkmedžio uogose jo daugiau nei daugelyje kitų uogų. Be to, jose yra resveratrolio – to paties junginio, kuris yra raudonajame vyne.”
Jis pabrėžė: tai ne vaistas, o maistinis palaikymas. Papildymas prie vaistų ir sveiko gyvenimo būdo.
Kodėl būtent po penkiasdešimties
Gydytojas išaiškino, kas keičiasi organizme po penkiasdešimties:
Širdis pradeda dirbti sunkiau. Kraujagyslės tampa stangresnės, kraujospūdis kyla.
Kaulai praranda tankį. Lūžių rizika didėja.
Medžiagų apykaita lėtėja. Tas pats maisto kiekis virsta daugiau riebalų.
Oksidacinis stresas stiprėja. Ląstelės sensta greičiau.
Šilkmedžio uogos padeda visose šiose srityse – ne todėl, kad jos stebuklingos, o todėl, kad jose susikaupę būtent tos medžiagos, kurių trūksta po penkiasdešimties.
Kas yra šilkmedžio uogose
Gydytojas išvardijo:
Kalis – svarbiausias mineralas širdžiai. Reguliuoja kraujospūdį, padeda širdies raumenų darbui.
Vitaminas C – ne tik imunitetui. Jis skatina kolageno gamybą, o tai svarbu ir kraujagyslėms, ir odai.
Geležis – padeda raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Po penkiasdešimties dažnėja anemija.
Resveratrolis ir antocianinai – antioksidantai, kurie kovoja su oksidaciniu stresu ir palaiko kraujagyslių elastingumą.
Vitaminas K – kartu su kalciu stiprina kaulus.
Viename produkte – visas arsenalas prieš senėjimo pokyčius.
Kaip jas valgau kasdien
Pradėjau paprastai: sauja uogų prie pusryčių. Įdedu į jogurtą arba avižinę košę.
Kai šviežių nėra – naudoju šaldytas. Jos išlaiko visas maistines medžiagas ir yra prieinamos ištisus metus.
Kartais naudoju džiovintas – kaip užkandį popiet arba įmaišau į riešutų mišinį. Tik čia svarbu porcija – džiovintos kaloringesnės.
Gydytojas sakė: reguliarumas svarbesnis už kiekį. Geriau po saują kasdien nei daug kartą per savaitę.
Ko galima tikėtis
Gydytojas buvo sąžiningas: „Tai ne vaistas. Nematuosite kraujospūdžio ir nematysite, kad jis nukrito nuo uogų.”
Bet ilgalaikis poveikis yra. Reguliarus vartojimas palaiko širdies ir kraujagyslių sistemą, stiprina kaulus, lėtina ląstelių senėjimą.
Po trijų mėnesių pastebėjau, kad jaučiuosi geriau – daugiau energijos, mažiau nuovargio popietėmis. Ar tai nuo uogų? Gal iš dalies. Gal nuo to, kad apskritai pradėjau labiau rūpintis mityba.
Kur jas gauti
Šilkmedžio uogas Lietuvoje rasti ne taip paprasta kaip mėlynes. Bet jos yra:
Turgus – sezonin metu (liepa–rugpjūtis) kartais atsiranda pas ūkininkus.
Sveikos mitybos parduotuvės – dažniausiai džiovintos arba šaldytos.
Užsisakyti internetu – daugiausia džiovintos, iš Turkijos ar Irano.
Auginti patiems – šilkmedis auga ir Lietuvoje. Medis nedidelis, sodinimui tinka pavasaris.
Kaina – apie 5–8 eurai už pakuotę džiovintų. Ne pigiausia, bet ir ne brangiausia investicija į sveikatą.
Po penkiasdešimties pradedi skaičiuoti kitaip. Ir sauja uogų per dieną – tikrai ne pati didžiausia kaina už širdies palaikymą.
