Daugelis žmonių dieną pradeda su puodeliu karšto gėrimo, tikėdamiesi gauti energijos ir naudos sveikatai. Internete gausu straipsnių apie stebuklingą šio produkto poveikį — jis esą gerina medžiagų apykaitą, saugo širdį ir net padeda numesti svorio. Tačiau retai kas kalba apie kitą medalio pusę.
Pasirodo, netinkamu laiku ar per dideliais kiekiais vartojamas šis gėrimas gali sukelti nemalonių simptomų — nuo virškinimo sutrikimų iki rimtesnių sveikatos problemų. Kai kuriems žmonėms jis apskritai nerekomenduojamas.
Kodėl kai kurie žmonės po šio gėrimo jaučiasi blogai
Kalbame apie žaliąją arbatą — gėrimą, kuris iš tiesų turi daug naudingų savybių, bet kartu slepia ir tam tikrų pavojų. Daugelis mėgsta ją gerti ryte, vos atsikėlę, dar nieko nevalgę. Būtent čia slypi problema.
Žaliojoje arbatoje esantys taninai ir katechinai tuščiame skrandyje ima dirginti gleivinę. Žmogus gali pajusti rėmens pojūtį, pykinimą ar nemalonų spaudimą pilvo srityje. Jautresniems asmenims šie simptomai pasireiškia net po vieno puodelio.
Specialistai pataria paprastą sprendimą — gerti žaliąją arbatą tik pavalgius arba bent suvalgiusiems lengvą užkandį. Taip sumažinamas dirginimas, o naudingos medžiagos pasisavinamos tolygiau.
Simptomai, apie kuriuos vengiama kalbėti
Žalioji arbata nėra visiškai nekalta ir dėl kitos priežasties — joje yra kofeino. Nors jo mažiau nei kavoje, reguliariai gerdami kelis puodelius per dieną galite pastebėti nemalonius pokyčius.
Žmonės, kurie viršija saikingą kiekį, neretai skundžiasi:
- padidėjusiu nerimu ir nervingumu
- sunkumais užmiegant vakarais
- širdies permušimais ar greitu pulsu
Šie požymiai ypač ryškūs tiems, kas turi natūralų jautrumą kofeinui arba geria arbatą vėlai popiet. Kofeino poveikį sustiprina ir tuščias skrandis, ir tam tikri vaistai.
Su kokiais vaistais žalioji arbata nesuderinama
Mažai kas pagalvoja, kad įprastas gėrimas gali pakeisti vaistų veikimą organizme. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai, ypač junginys EGCG, veikia kepenų fermentus, atsakingus už vaistų skaidymą.
Dėl to gali pasikeisti šių vaistų koncentracija kraujyje:
- kraują skystinančių preparatų
- kai kurių antidepresantų
- stimuliuojančio poveikio medikamentų
Be to, žalioji arbata gali trukdyti organizmui įsisavinti geležį iš maisto. Tai ypač aktualu moterims, vegetarams ir visiems, kam būdingas geležies trūkumas. Jei vartojate geležies papildus, arbatą geriau gerti bent valandą prieš arba po jų.
Kam žalioji arbata visai netinka
Yra žmonių grupių, kurioms šis gėrimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Prieš įtraukiant žaliąją arbatą į kasdienę rutiną, vertėtų pagalvoti tiems, kas:
- serga gastritu ar turi jautrų skrandį
- kenčia nuo aritmijų ar širdies ritmo sutrikimų
- vartoja kraują skystinančius vaistus
- turi diagnozuotą nerimo sutrikimą
- kovoja su nemiga
Nėščioms moterims taip pat rekomenduojama apriboti kofeino kiekį, todėl ir žaliosios arbatos derėtų gerti saikingai.
Kaip mėgautis saugiai
Žalioji arbata nėra priešas — tiesiog reikia žinoti, kaip ją vartoti protingai. Štai keletas praktinių patarimų:
Stenkitės neviršyti dviejų–trijų puodelių per dieną. Gerkite tik pavalgę, o ne tuščiu skrandžiu. Venkite arbatos vakare — kofeinas organizme išlieka kelias valandas ir gali drumsti miegą.
Jei pastebėjote bet kokius nemalonius simptomus — virškinimo sutrikimus, padažnėjusį pulsą ar nerimą — sumažinkite kiekį arba pabandykite mažiau kofeino turinčias rūšis. Ilgai užpliktoje arbatoje kofeino bus daugiau, tad trumpesnis užpylimo laikas taip pat gali padėti.
Svarbiausia — klausykite savo kūno. Jei diskomfortas kartojasi, verta pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, kad priežastis tikrai yra arbata, o ne kas nors kita.
