Ką daryti, kai gofruotos skardos tvora atrodo šalta ir pilka, o gyvatvorė reikalauja metų kantrybės? Vis daugiau kiemų atsako netikėtai — dirbtinės žolės tvora. Ji suteikia žalią, tankią sieną, kuri nepraretėja nei žiemą, nei per sausrą. Rezultatas praktiškas ir kartu netikėtas. Bet tikrasis klausimas — kaip tokia tvora laikosi realiame gyvenime.
Kodėl žmonės renkasi žalią sieną
Dirbtinės žolės tvora įrėmina sklypą pastovia žalia linija. Jokio sezoninio retėjimo. Jokio netolygaus augimo.
Ji veikia kaip gyvatvorės pakaitalas — tik be laukimo, kol užaugs. Tanki tekstūra sušvelnina kietas linijas ir prislopina gatvės triukšmą.
„Turėjau seną skardos tvorą — kaip garažo siena”, — sako sklypą tvarkantis Justas. „Dabar prie tako žaliuoja siena, ir kaimynai vis klausia, ar tikra.”
Mažame kieme tokia siena vizualiai praplečia erdvę. Dideliame — santūriai suskirsto aplinką.
Ar ji Lietuvoje išvis prieinama
Trumpai — taip. Dirbtinė žolė ir dirbtinės vejos plokštės laisvai parduodamos statybų prekių centruose ir internetu: ritiniais arba paruoštomis tvoros juostomis. Kokybiškesnės skirtos lauko sąlygoms — atsparios saulei, šalčiui ir drėgmei.
„Nusipirkau ritinį ir kelias valandas tvirtinau prie senų statramsčių”, — pasakoja Justas. „Nereikėjo nei betono, nei specialisto.”
Svarbu žiūrėti, kad plokštė būtų su UV apsauga — pigi vidaus žolė lauke greitai išblunka.
Kaip ji tvirtinama
Pradedama nuo tvirto karkaso. Cinkuoto metalo arba impregnuoti mediniai stulpai statomi ne rečiau kaip kas trys metrai.
Tarp jų įtempiamos horizontalios juostos ar viela — tvarkingas tinklas, ant kurio laikysis danga.
Tada vejos plokštės išvyniojamos, sulygiuojamos vertikaliai ir pritvirtinamos kabėmis ar spaustukais. Siūlės paslepiamos, kraštai lieka įtempti.
Kiekviena juosta šepečiu perbraukiama, kad plaušas pakiltų ir paviršius atrodytų sodresnis.
Kiek kainuoja ir kiek tarnauja
Iš pradžių dirbtinės žolės tvora kainuoja daugiau nei paprasta skarda. Bet skaičiuoti reikia ilgiau.
Jos nereikia dažyti, genėti ar sezoniškai keisti. Kokybiškos plokštės tarnauja 10–15 metų. Per tą laiką skardą būtų tekę bent kartą perdažyti, o gyvatvorę — nuolat karpyti.
„Skardą būčiau seniai perdažęs”, — priduria Justas. „O čia — nieko. Tik kartą per metus nušluostau dulkes.”
Taip žalia siena palaipsniui atsiperka — ir vizualiai, ir kišenei.
Galiausiai viskas priklauso nuo to, ko nori kieme: šaltos ribos ar žalios ramybės. Dirbtinės žolės tvora nėra gyva gyvatvorė ir jos neatstos. Bet ten, kur žolė tikrai neužaugtų — palei taką, prie terasos, gatvės pusėje — ji suteikia tą jaukų žalią foną, kurio kiemui dažnai ir trūksta.
