Tyrimai rodo, kad savaitės dienos poveikis nuotaikai yra labiau psichologinis nei būdingas. Nors daugelis žmonių patiria „pirmadienio liūdesį” ir „penktadienio euforiją”, tyrimai rodo, kad šie svyravimai yra nedideli ir nenuoseklūs. Tai susiję ne su pačiomis dienomis, o su lūkesčiais ir klasikiniu sąlygiškumu. Individualūs veiksniai, tokie kaip asmenybė ir aplinkybės, geriau prognozuoja nuotaikos svyravimus nei kalendorinės datos. Kultūrinis programavimas ir biologiniai ritmai kartu sukuria šiuos suvokiamus emocinius modelius. Šių mechanizmų supratimas leidžia suprasti, kaip valdyti savaitinius emocinius ciklus.
Psichologija, slypinti už „pirmadienio bliuzo” ir „penktadienio euforijos”
Laukimas lemia žmonių emocinę reakciją į skirtingas savaitės dienas, o pirmadienis ir penktadienis yra priešingi kolektyvinės nuotaikos spektro poliai.
Tyrimai rodo, kad šie dėsningumai atsiranda dėl psichologinio įtvirtinimo poveikio, o ne dėl pačių dienų savybių.
Pirmadienio liūdesys dažnai kyla dėl to, kad nuo asmeninės laisvės pereinama prie struktūrinių įsipareigojimų, todėl sutrinka cirkadianinis ritmas ir kyla stresas.
Ir priešingai, penktadienio euforija atsiranda dėl laukiamo malonumo – smegenys išskiria dopaminą tikėdamosi artėjančio laisvalaikio.
Šie nuotaikų svyravimai atspindi klasikinį sąlygiškumą; žmonės nesąmoningai sieja tam tikras dienas su emocinėmis būsenomis dėl pasikartojančios patirties, sukurdami save stiprinančius psichologinius modelius, kurie išlieka nepriklausomai nuo faktinių aplinkybių.
Ką iš tikrųjų atskleidžia moksliniai tyrimai apie dienos nuotaikos modelius
Nors populiarioji kultūra lengvai priima dienos nuotaikos modelius kaip universalią tiesą, empiriniai tyrimai pateikia daugiau niuansų.
Tyrimai rodo, kad nuotaikos svyravimai savaitės dienomis dažnai būna nedideli ir nevienodi įvairiose populiacijose. Žurnale „Journal of Positive Psychology” atliktas tyrimas parodė, kad daugelio žmonių laimės lygis išlieka gana stabilus visą savaitę.
2017 m. atliktas longitudinis tyrimas atskleidė, kad asmenybės bruožai ir individualios aplinkybės geriau prognozuoja nuotaikos svyravimus nei dienos etiketės.
Tarpkultūriniai tyrimai dar labiau apsunkina situaciją – šalyse, kuriose darbo savaitės struktūra skiriasi, pastebimi atitinkami nuotaikų pokyčiai.
Šie rezultatai rodo, kad suvokiamus nuotaikos skirtumus pirmiausia lemia socialiniai konstruktai ir lūkesčiai, o ne konkrečioms dienoms būdingos savybės.
Kultūrinis programavimas ir biologiniai ritmai: Kas lemia mūsų savaitės emocijas?
Vykstančios diskusijos apie tai, kas iš tiesų lemia savaitines nuotaikas, remiasi dviem konkuruojančiais paaiškinimais: Kultūrinis programavimas ir biologiniai ritmai.
Kultūrinio programavimo teorijoje teigiama, kad mūsų emocijos priklauso nuo socialiai susikurto ritmo – mes išmokome bijoti pirmadienių ir švęsti penktadienius dėl darbovietės struktūrų, žiniasklaidos pranešimų ir socialinių lūkesčių. Šioje perspektyvoje savaitiniai nuotaikų svyravimai laikomi pirmiausia psichologiniais konstruktais, kuriuos sustiprina socializacija.
Priešingai, biologinio ritmo šalininkai nurodo cirkadinius ir cirkaseptinius (septynių dienų) ciklus, kurie gali turėti įtakos hormonų gamybai, reakcijai į stresą ir energijos lygiui nepriklausomai nuo kultūrinių sąlygų.
Kai kurie tyrimai rodo, kad šie fiziologiniai modeliai galėjo išsivystyti kartu su mūsų socialiniais kalendoriais ir sukurti susipynusią biologinių ir kultūrinių veiksnių sistemą.
Socialinė darbo savaitės konstrukcija ir jos poveikis psichikos sveikatai
Šiuolaikinės visuomenės žmogaus gyvenimą suskirstė į penkių darbo dienų savaitę, taip sukurdamos pagrindinį ritmą, kuris daro didžiulę įtaką įvairių populiacijų psichikos sveikatos modeliams.
Ši dirbtinė konstrukcija, nesuderinta su natūraliais ciklais, lemia nuspėjamus nuotaikos svyravimus su užfiksuotais pakilimais ir nuosmukiais.
Tyrimai rodo, kad sekmadieniais ir pirmadieniais padidėja streso ir nerimo lygis, o penktadieniais nuotaika pagerėja.
Šie dėsningumai atspindi laukiamą stresą dėl artėjančių darbo reikalavimų ir palengvėjimą jiems laikinai pasibaigus.
Standartizuota darbo savaitė ypač veikia asmenis, sergančius depresija, nerimo sutrikimais ir su darbu susijusiu stresu, nes tam tikromis dienomis simptomai gali paūmėti nepriklausomai nuo individualios chronobiologijos ar natūralių polinkių.
Ciklo nutraukimas: Kaip dėmesingas įsisąmoninimas keičia nuo dienos priklausančią nuotaikos kaitą
Nutraukti ciklą: Kaip dėmesingas įsisąmoninimas keičia nuo dienos priklausančią nuotaikos kaitą
Sąmoningumo praktika yra galinga atsvara nuo dienos priklausomiems nuotaikos svyravimams, kurie patiriami tradicinėje darbo savaitės struktūroje. Tyrimai rodo, kad nuosekli meditacija ir dabarties akimirkos įsisąmoninimo technikos gali gerokai sumažinti emocinius pakilimus ir nuosmukius, paprastai siejamus su konkrečiomis dienomis.
2019 m. žurnale „Journal of Occupational Health Psychology” atliktas tyrimas parodė, kad dalyviai, kurie kasdien praktikavo dėmesingą įsisąmoninimą, pranešė apie 37 % mažiau „pirmadienio baimės” ir 42 % mažiau laukiamo savaitgalio jaudulio.
Toks emocinis stabilizavimas vyksta todėl, kad dėmesingas įsisąmoninimas skatina asmenis kiekvieną dieną išgyventi savaip, o ne per laiko etiketes ir visuomenės lūkesčius, kurie nesąmoningai daro įtaką nuotaikos būsenai.
Istorinės perspektyvos: Kaip 7 dienų savaitė formavo žmogaus psichologiją
Nors šiuolaikinėje visuomenėje septynių dienų savaitė dažnai laikoma savaime suprantamu dalyku, ji yra viena iš seniausių žmonijos laiko konstrukcijų, atsiradusi maždaug prieš 4000 metų, senovės Babilone. Šis savavališkas laiko skirstymas palaipsniui darė įtaką įvairių civilizacijų psichologiniams lūkesčiams ir elgesio modeliams.
Priskiriant prasmę konkrečioms dienoms – nuo babiloniečių astrologijos iki judėjų-krikščionių šabo tradicijų – įsitvirtino psichologinės asociacijos, kurios išliko iki šių dienų. Tyrimai rodo, kad šie istoriniai modeliai lėmė su tam tikromis dienomis susietas išankstines nuotaikos būsenas, o kultūrinės institucijos šiuos ciklus sustiprino per darbo grafikus ir socialinius kalendorius.
Šis seniai nusistovėjęs savaitės ritmas gali paaiškinti, kodėl daugelis žmonių patiria nuspėjamus nuotaikų svyravimus, nors pačioms dienoms nebūdinga jokia psichologinė reikšmė.
Laukimo vaidmuo formuojant mūsų kasdienę emocinę patirtį
Laukimas yra galingas kognityvinis mechanizmas, darantis didelę įtaką tam, kaip žmonės patiria emocijas per visą savaitės ciklą. Tyrimai rodo, kad laukiamas malonumas ar nepasitenkinimas būsimais įvykiais moduliuoja dabartines emocines būsenas, nepriklausomai nuo esamų aplinkybių.
Šis laukimo efektas paaiškina, kodėl pirmadieniais dažnai jaučiamasi blogiau (numatant penkias būsimas darbo dienas), o penktadieniais – teigiamai (numatant laisvalaikį).
Tyrimai rodo, kad laukimas gali sukelti stipresnę emocinę reakciją nei pati patirtis.
Šis reiškinys sukelia išmatuojamus nuotaikos svyravimus, kurie koreliuoja su savaitės dienos dėsningumais, o tai rodo, kad mūsų emocinę patirtį lemia ne tik tiesioginiai įvykiai, bet ir mūsų laiko suvokimas, kurioje savaitės ciklo vietoje esame.
Tarpkultūriniai palyginimai: Ar visos visuomenės patiria savaitinius nuotaikos svyravimus?
Klausimas, ar „pirmadienio bliuzas” ir „penktadienio jaudulys” yra universalūs žmonių išgyvenimai, ar kultūriškai specifiniai reiškiniai, išlieka sudėtingas.
Tyrimai rodo, kad kassavaitinės nuotaikos modeliai labai skiriasi įvairiose kultūrose.
Skirtingą darbo savaitės struktūrą turinčiose visuomenėse vyrauja skirtingi emociniai ritmai. Šalyse, kuriose savaitgalis trunka nuo penktadienio iki šeštadienio (daugelyje Artimųjų Rytų tautų), ketvirtadienis dažnai sukelia jaudulį, kuris vakariečiams asocijuojasi su penktadieniu.
Be to, kultūrose, kuriose yra griežtesnė darbo ir asmeninio gyvenimo riba, pavyzdžiui, Šiaurės Europoje, nuotaikos svyravimai per savaitę nėra tokie dramatiški.
Tuo tarpu bendruomenėse, mažiau integruotose į šiuolaikinę penkių dienų darbo savaitę, įskaitant kai kurias čiabuvių visuomenes, konkrečių dienų ir kolektyvinės nuotaikos būsenų ryšys yra minimalus.
Praktinės strategijos, kaip užtikrinti emocinį stabilumą visą savaitę
Nors nuotaikos svyravimai per savaitę veikia daugelį žmonių, tyrimai rodo, kad konkrečių elgesio ir kognityvinių praktikų taikymas gali gerokai sumažinti šiuos emocinius svyravimus.
Nuoseklus miego grafikas per visas septynias dienas gali stabilizuoti nuotaiką, kaip ir reguliarus fizinis aktyvumas, ypač tomis dienomis, kai nuotaika paprastai būna prastesnė. Sąmoningumo meditacija gali padėti sumažinti savaitinių streso ciklų poveikį.
Be to, sąmoningas malonios veiklos planavimas tradiciškai sunkioms dienoms (paprastai pirmadieniams) sukuria teigiamą išankstinį nusiteikimą. Sąmoningai atpažindami savaitės dienos poveikį, žmonės gali atskirti situacinius nuotaikos pokyčius nuo tikrų emocinių reakcijų ir nutraukti negatyvius mąstymo modelius, kol jie nesustiprino natūralių svyravimų.
