Ar kada nors, valgydami besėklę vynuogę ar arbūzą, susimąstėte, kur dingo sėklos? Ir ar tai reiškia, kad vaisius „padarytas laboratorijoje”?
Trumpas atsakymas nuramina: ne. Besėkliai vaisiai nėra GMO. Jie atsirado ne iš genų įterpimo, o iš kantrios selekcijos, trukusios daugelį metų.
Kodėl tai ne genetinė inžinerija
Daugelis besėklius vaisius klaidingai laiko modifikuotais. Iš tikrųjų jų besėkliškumas — natūraliai pasitaikanti savybė, kurią selekcininkai atrinko ir išsaugojo dėl skonio bei patogumo.
— Klausimų dėl to sulaukiu nuolat. Žmonės bijo žodžio „besėklis”, tarsi jis reikštų „dirbtinis”, — pasakoja patyrusi daržininkė.
Tai reiškia atranką ir dauginimą, o ne laboratorinį įsikišimą. Vaisius, kurį laikote rankoje, priklauso tai pačiai tradicinei sodininkystei kaip ir jūsų senelių sodas — tik ištobulintai.
Šis skirtumas svarbus tiems, kurie renkasi maistą sąmoningai. „Besėklis” nereiškia nei „cheminis”, nei „nenatūralus” — tai tik veislės savybė, tokia pat kaip saldumas ar spalva. Suprasdami tai, prie stalo galite drąsiai pasiūlyti tokių vaisių ir vaikams, ir svečiams.
Kaip vynuogės keliauja iš auginių
Čia slypi pirmoji paslaptis. Besėklės vynuogės beveik neatkuria savo savybių iš sėklų, todėl augintojai jų iš sėklų ir nesodina.
Vietoj to imamas sveikas ūglis nuo jau įsitvirtinusio vynmedžio ir supjaustomas į atkarpas su keliais pumpurais bei gerai subrendusia mediena. Kiekvienas auginys sodinamas taip, kad apatinis galas išleistų šaknis, o pumpurai — ūglius.
Esant pastoviai drėgmei, šilumai ir puriai dirvai, naujas augalas prigyja ir išlaiko motininio vynmedžio kokybę. Kiekvienas naujas vynmedis — tiksli pirmtako kopija.
Būtent todėl parduotuvėje matomos vienodo dydžio, vienodo saldumo besėklės vynuogės. Tai ne atsitiktinumas, o auginio privalumas: visas vynuogynas — tarsi vieno augalo tęsinys, todėl derlius kasmet nuspėjamas.
Kodėl arbūzai daromi visai kitaip
Su arbūzais istorija sudėtingesnė.
— Vynuogę įšaknydini paprastai. Arbūzas taip neveikia, — priduria daržininkė.
Besėkliai arbūzai gaunami iš kontroliuojamo kryžminimo. Pirmiausia išvedamas tetraploidinis augalas — jam padvigubinamas chromosomų skaičius. Tada jis sukryžminamas su įprastu diploidiniu augalu. Gaunamos triploidinės sėklos: iš jų išauga vijokliai, kurie užmezga normalius vaisius, bet nebaigia formuoti sėklų. Todėl minkštime lieka tik minkšti, balti apvalkalėliai.
Maistinė vertė nuo to beveik nesikeičia. Besėkliame arbūze — panašiai vitaminų, mineralų ir skaidulų kaip ir sėklėtame. Skiriasi tik patogumas.
Tiesą sakant, maistinių medžiagų kiekį kur kas labiau lemia šviežumas ir sunokimas nei sėklų buvimas. Gerai prinokęs sėklėtas arbūzas bus vertingesnis už neprinokusį besėklį — todėl renkantis svarbiau žiūrėti į kokybę, o ne į tai, ar viduje yra sėklų.
Ar galima užsiauginti patiems
Trumpai — iš paties vaisiaus ne. To padaryti neįmanoma net labai stengiantis.
Besėklių vynuogių uogose sėklų nėra, o besėklių arbūzų blyškios sėklos neišsivysčiusios ir nesudygsta. Pasilikti sėklą ir tikėtis derliaus — beprasmiška.
— Kasmet kas nors atneša arbūzo sėklų iš parduotuvės ir prašo pasodinti. Tenka nuvilti, — nusišypso daržininkė.
Lietuvos sąlygomis realiausias kelias — įsigyti sertifikuotą besėklės vynuogės auginį iš patikimo augintojo. Šaltį pakenčiančios besėklės veislės čia prigyja, ypač saulėtoje, priedangą turinčioje vietoje. O štai besėkliai arbūzai mūsų klimatui — tikras iššūkis: jiems reikia ilgo, šilto sezono, šiltnamio ir specialių triploidinių sėklų, todėl atvirame darže jie pasiseka retai.
Jei norite patikimo rezultato, verta pradėti nuo vynuogių auginio ir palikti arbūzus tiems, kas turi šiltnamį ir kantrybės. Nusipirkite patikrintą daigą iš sertifikuoto augintojo, suteikite jam šilumos bei šviesos — ir po poros sezonų mėgausitės tuo pačiu besėkliu skoniu, tik savame kieme.
