Žiemos rytai Lietuvoje dažnai prasideda vienodai – žingsnis pro duris, ir kojos iškart pradeda čiuožti. Apledėję šaligatviai, užšalusios balos, plona ledo plėvelė ant laiptų. Kiekvienas išėjimas iš namų virsta mini egzaminu iš pusiausvyros.
Specialūs žieminiai batai su gera protektoriumi kainuoja nemažai, o ir jie po sezono ar dviejų nusidėvi. Kaliošai su spygliais atrodo kaip perdėtas sprendimas kasdieniam išėjimui iki parduotuvės. Ieškojau kažko paprastesnio – greito, nebrangaus ir veiksmingo būdo, kuris leistų vaikščioti žiemą be nuolatinės baimės nukristi.
Kodėl batai slysta ir ką galima pakeisti
Problema paprastai slypi ne pačiuose batuose, o jų padų būklėje. Net kokybiški batai po kurio laiko praranda sukibimą – protektorius nusidėvi, guma suglotnėja, ir padas tampa lygus kaip čiuožykla.
Profesionalus batų taisymas – vienas variantas, bet jis kainuoja ir reikalauja laiko. Įvairūs antbačiai su spygliais veikia, tačiau ne visiems patinka jų išvaizda ir nepatogumas užsidėti kiekvieną kartą.
Tačiau yra dar vienas būdas, kurį galima įgyvendinti namuose per kelias minutes. Jam nereikia specialių įrankių, o medžiagos kainuoja centus – jei ne visai nemokamai randamos.
Paprasta technika, kuri veikia
Sprendimas – smėlis ir klijai. Skamba primityviai, bet būtent dėl to ir veikia. Smėlio grūdeliai sukuria mikroskopinius „dantukus”, kurie įsikimba į ledą ir sniegą, o tinkami klijai užtikrina, kad jie laikysis visą sezoną.
Štai kaip tai padariau. Pirmiausia nuvaliau batų padus vieliniu šepetuku ir nuriebalinau spiritu – svarbu, kad paviršius būtų švarus, kitaip klijai neprilips. Tada ant stalo pasiklojau seną laikraštį, kad apsaugočiau paviršių.
Ant pado užtepiau ploną, tolygų sluoksnį drėgmei atsparių klijų – tinka universalūs „Moment” tipo klijai arba specialūs batų klijai. Sluoksnis turi būti plonas, bet tolygus, be storų gumulų.
Smėlio uždėjimas ir džiovinimas
Kol klijai dar šlapi, padą švelniai įspaudžiau į iš anksto paruoštą smėlį. Smėlis turi būti smulkus ir sausas – drėgnas neprikibs tinkamai. Galima naudoti statybinį smėlį arba tiesiog paimti iš smėlio dėžės, tik prieš tai gerai išdžiovinti.
Po kelių sekundžių pakėliau batą ir patikrinau, ar smėlis pasiskirsto tolygiai. Jei kur nors liko tuščių vietų, papildomai užtepiau klijų ir pakartojau. Stambius akmenukus iškart pašalinau – jie sukuria nepatogumą vaikštant.
Perteklinį smėlį, kuris neprilipo, tiesiog nupurčiau.
Kietėjimo laikas ir pirmasis bandymas
Batus palikau džiūti ant lygaus paviršiaus 8–12 valandų – geriausiai per naktį. Klijai turi visiškai sukietėti, kitaip smėlis greitai nubyrės. Galima šiek tiek pagreitinti procesą padėjus batus šalia šilumos šaltinio, bet ne ant jo – per didelė temperatūra gali deformuoti padą.
Kitą rytą išbandžiau rezultatą. Skirtumas buvo akivaizdus – ten, kur anksčiau kojos čiuožė, dabar jautėsi tvirtas sukibimas. Pirmąją savaitę stebėjau, ar smėlis nebyra, bet klijai laikėsi puikiai.
Saugumo patarimai
Dirbant su klijais verta laikytis kelių taisyklių. Naudokite pirštines, nes klijai sunkiai nuvalomi nuo odos. Dirbkite gerai vėdinamoje patalpoje – klijų garai nėra sveiki.
Prieš taikant metodą visiems batams, rekomenduoju išbandyti ant vienos poros – įsitikinti, kad klijai tinka konkrečiai pado medžiagai ir nedaro žalos.
Jei po kurio laiko pastebėsite, kad kai kuriose vietose smėlis nusidėvėjo, procedūrą galima pakartoti – ji užtrunka vos kelias minutes.
Rezultatas po visos žiemos
Šį metodą taikau jau antrą sezoną. Viena „procedūra” paprastai atlaiko visą žiemą, nors intensyviai naudojamose vietose kartais tenka atnaujinti. Bendros išlaidos – praktiškai nulinės, jei klijai jau yra namie.
Svarbiausia – dingo ta nuolatinė įtampa kiekvieną kartą išeinant į lauką. Žiema nebebaugina, o kelionė iki parduotuvės ar stotelės nebeatrodo kaip ekstremalus sportas.
