„Parodyk, ką valgai,” – pasakė treneris Darius, kai po treniruotės skundžiausi, kad rezultatai nejuda.
Išsitraukiau telefoną ir parodžiau mitybos dienoraštį. Jis slinkė pirštu per ekraną, kol sustojo ties viena eilute.
„Čia problema. Kiaušinius valgai ryte, prieš treniruotę. O turėtum – po.”
„Kokia skirtumas? Baltymai juk tie patys.”
Darius nusijuokė. „Skirtumas – milžiniškas. Sėsk, paaiškinsiu.”
Trejus metus sportuoju – ir trejus metus klydau
Pradėjau lankyti sporto salę, kai sūnui sukako dveji. Žmona Rūta tada pasakė tiesiai: „Atrodai pavargęs ir pasenęs. Daryk kažką.”
Ji buvo teisi. Trisdešimt penkerių, o jaučiausi kaip penkiasdešimties.
Per trejus metus rezultatai buvo – bet lėti. Valgiau daug, baltymų irgi. Pusryčiams – trys kiaušiniai. Vakarienei – vištiena arba žuvis. Bet kažkas neveikė.
„Problema ne kiek valgai,” – pasakė Darius tą vakarą. „Problema – kada ir kaip.”
Valanda po treniruotės: auksinis langas
„Po intensyvios treniruotės tavo raumenys – kaip kempinė,” – aiškino treneris. „Jie pasiruošę priimti maistines medžiagas. Baltymų sintezė – maksimali.”
„Ir kiek laiko tas langas atviras?”
„Apie šešiasdešimt minučių. Jei nepaduodi baltymų per tą laiką – praleidi geriausią momentą.”
Paskambinau seseriai, kuri dirba dietologe. Papasakojau, ką Darius sakė.
„Jis teisus,” – patvirtino ji. „Tai vadinama anaboliniu langu. Per tą laiką organizmas efektyviausiai panaudoja baltymus raumenų atstatymui.”
„Tai kiaušiniai ryte – blogai?”
„Ne blogai. Bet jei nori maksimalaus efekto – juos reikia valgyti po treniruotės. Kiaušiniai idealūs: pilnavertis baltymas, lengvai virškinami, greiti paruošti.”
Antra klaida, kurios net nepastebėjau
Kitą dieną treneris Darius paklausė: „Kiek kartų per dieną valgai baltymus?”
„Na… pusryčiuose daug, vakare irgi.”
„O per dieną?”
Pagalvojau. Pietums dažniausiai – sriuba arba sumuštinis. Kartais jogurtas.
„Per dieną – skylė,” – pasakė Darius. „Dėl to raumenų augimas gali būti ne toks efektyvus.”
Jis paaiškino, kad organizmas įsisavina visus baltymus – nesvarbu, kiek suvalgai vienu kartu. Bet kai baltymai paskirstyti per dieną, aminorūgščių lygis kraujyje stabilesnis – ir raumenys nuolat gauna signalą augti.
„Kai suvalgai viską per du valgymus, organizmas vis tiek įsisavins. Bet kai paskirstai per keturis penkis – sintezė tolygesnė visą dieną.”
Formulė, kurią dabar žinau atmintinai
„Kiek man iš viso reikia baltymų?” – paklausiau.
Darius išsitraukė lapelį ir užrašė:
Sėdimas žmogus – 1,2–1,6 gramo baltymų kilogramui kūno svorio. Aktyviai sportuojantis – 1,8–2,2 gramo. Kultūristas ar intensyviai treniruojantis – iki 2,7 gramo.
„Tu sveri aštuoniasdešimt kilogramų ir treniruojiesi intensyviai. Tau reikia apie 160–180 gramų baltymų per dieną.”
Greitai suskaičiavau. Vienas didelis kiaušinis – apie 6 gramai baltymų. Tai reiškia, kad vien iš kiaušinių turėčiau suvalgyti beveik trisdešimt per dieną.
„Todėl kiaušiniai – ne vienintelis šaltinis,” – nusijuokė Darius. „Jie – dalis sistemos.”
Ką sesuo pridėjo prie trenerio patarimų
Perskambinau seseriai dar kartą.
„Darius teisus dėl įvairovės,” – pasakė ji. „Skirtingi baltymų šaltiniai duoda skirtingus mikroelementus. Vištiena ir kalakutiena – liesas baltymas, daug B grupės vitaminų. Žuvis – omega-3, svarbu atsistatymui. Pieno produktai – kalcis, kazeinas lėtam virškinimui.”
„O augaliniai baltymai?”
„Ankštiniai, riešutai, sėklos – skaidulos, mineralai. Nebūtina būti vegetaru, bet įvairovė visada geriau nei vien mėsa.”
Sesuo davė paprastą schemą: kiaušiniai po treniruotės, vištiena pietums, varškė prieš miegą. Tada gauni viską, ko reikia.
Po mėnesio žmona pastebėjo pirmoji
Pakeitiau viską, ką patarė Darius ir sesuo. Kiaušinius perkėliau į po treniruotės laiką. Baltymus paskirstau per penkis valgymus. Pridėjau įvairovės – žuvį, vištieną, varškę.
Po mėnesio Rūta pasakė: „Kažkas keičiasi. Atrodai kitaip.”
Svarstyklės rodė tą patį svorį – bet veidrodyje vaizdas keitėsi. Raumenys atsigaudavo greičiau, jėga augo sparčiau.
Treneris Darius buvo teisus: ne kiek valgai, o kada ir kaip. Tie patys kiaušiniai, tas pats kiekis – bet kitu metu. Ir rezultatas – visai kitas.
Dabar kai sporto salėje kas nors skundžiasi lėtais rezultatais, klausiu pirmiausiai: „O kada valgai baltymus?”
Dažniausiai atsakymas – tas pats, kurį pats būčiau davęs prieš metus.






1 comment
Na nuo kiausiuku valgymo sportiaskinant daugiau perkama ir bezdama.Tai gerai,taip ir turi but.Megstu kiausiukus,ypač pries bėgiojimas ju valgius.Paskui begiojant pyrst tik ir pyrst.O dar jei leningsiais minint begiojamt pavalgius pries tai kiausiuku,dar ir šilto pienuko atsigerus tada jau begimiaskint galima dujine bomba susprogdint.Tada jau leningsiazuose ir trumpinys lieka jau nuo skylute.