Psichologai nuolatinius fizinius simptomus, tokius kaip raumenų įtampa, virškinimo problemos ir sutrikęs miegas, įvardija kaip pagrindinius nerimo rodiklius. Kognityviniai sutrikimai apima sunkumus susikaupti ir sprendimų paralyžių. Elgsenos požymiai: pernelyg didelis pasitikėjimo savimi ieškojimas, sukeliančių situacijų vengimas, emocijų slopinimas vartojant medžiagas ar užsiimant veikla. Dažnai pasitaiko fizinių požymių, tokių kaip greitas širdies plakimas, paviršutiniškas kvėpavimas ir neadekvačios kovos arba bėgimo reakcijos įprastinėse situacijose. Šių simptomų supratimas yra pirmas žingsnis link veiksmingo valdymo ir galimo pasveikimo.
Fizinė įtampa ir nuolatiniai raumenų skausmai
Kai nerimas tampa lėtiniu, viena iš dažniausių fizinių apraiškų yra nuolatinė raumenų įtampa. Ji dažnai pasireiškia kaklo, pečių ir nugaros sustingimu, sukeliančiu nuolatinį fizinį diskomfortą, kurio daugelis kenčiančiųjų nesugeba susieti su savo psichine būsena.
Psichologai pastebi, kad ši įtampa atsiranda dėl užsitęsusios organizmo reakcijos į stresą, kai raumenys yra pasirengę „kovoti arba bėgti”. Ilgainiui dėl to atsiranda raumenų nuovargis, skausmas ir net galvos skausmas. Šie simptomai gali trukdyti slaugyti kitus asmenis.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja reguliariai atlikti tempimo, masažo ir atsipalaidavimo technikas šiems fiziniams simptomams šalinti.
Sutrikęs miego režimas, nepaisant to, kad jaučiatės išsekę
Nors lėtinis nerimas pasireiškia įvairiais būdais, miego režimo sutrikimas yra vienas iš labiausiai varginančių jo padarinių. Nuolatinį nerimą patiriantys asmenys dažnai pasakoja, kad, nepaisant fizinio išsekimo , sunkiai užmiega.
Daugelis kenčiančiųjų patenka į ciklą, kai įkyrios mintys neleidžia užmigti, o po to vidury nakties pabunda ir negali grįžti į poilsio režimą. Šis modelis sukuria paradoksalią būseną, kai kūnas trokšta miego, o protas išlieka pernelyg budrus.
Miego trūkumas sustiprina nerimo simptomus ir sukuria žalingą grįžtamąjį ryšį. Net ir tada, kai miegama, miego kokybė dažnai būna prasta, trūksta gilių atstatomųjų fazių, būtinų kognityviniam ir emociniam reguliavimui.
Per daug analizuojama socialinė sąveika ir bijoma teisti
Daugelis lėtiniu nerimu sergančių asmenų nuolat linkę analizuoti ir kruopščiai vertinti socialinius susitikimus dar ilgai po jų pabaigos. Dažnai permąstomi pokalbiai, analizuojamos veido išraiškos ir abejojama savo pačių atsakymais.
Psichologai pastebi, kad šis perdėtas budrumas kyla dėl pernelyg didelės neigiamo įvertinimo baimės. Nukentėjusieji dažnai katastrofizuoja nedideles socialines klaidas, nes yra įsitikinę, kad kiti juos griežtai vertina. Šis modelis sukuria savaime pasikartojantį ciklą, kai socialinės situacijos tampa vis labiau įtemptos.
Susirūpinimas kitų žmonių nuomone dažnai lemia socialinį pasitraukimą kaip apsauginį mechanizmą. Gydymo metodai apima kognityvines ir elgesio technikas, kurios iškreipia iškreiptus mąstymo modelius ir palaipsniui mažina vengimo elgesį.
Nedidelių problemų katastrofizavimas, paverčiant jas blogiausiais scenarijais
Lėtiniu nerimu sergantys asmenys dažnai nedidelius nepatogumus paverčia itin didelėmis katastrofomis. Dėl šio kognityvinio iškraipymo jie automatiškai įsivaizduoja blogiausias įmanomas įprastų situacijų pasekmes.
Pavėluotas atsakymas į SMS žinutę tampa santykių nesėkmės įrodymu; nedidelė klaida darbe virsta baime dėl atleidimo iš darbo.
Toks katastrofizavimas sukuria nuolatinę padidėjusio streso būseną, nes smegenys budriai stebi galimas grėsmes. Psichologai pastebi, kad šis modelis stiprina nerimą, nes moko protą nuolat ieškoti pavojų, o ne sprendimų.
Ilgainiui šis įprastas mąstymo modelis gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę ir gebėjimą priimti sprendimus.
Nuolatinės virškinimo problemos, kurių medicininiai tyrimai negali paaiškinti
Lėtinis nerimas dažnai fiziškai pasireiškia nuolatiniais virškinimo sutrikimais, kurie vis nepasiduoda medicininiam paaiškinimui. Šie simptomai paprastai būna dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), lėtinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas, skrandžio spazmai ir rūgšties refliuksas.
Psichologai pastebi, kad čia labai svarbus žarnyno ir smegenų ryšys. Nerimas sukelia organizmo reakciją į stresą, išskiriant hormonus, kurie sutrikdo normalią virškinimo veiklą. Nepaisant neigiamų fizinių negalavimų tyrimų rezultatų, šie simptomai išlieka, nes jie atsiranda dėl psichologinio streso, o ne dėl fiziologinės ligos.
Gydymo metodai, kuriais sprendžiami ir fiziniai simptomai, ir pagrindinis nerimas, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija kartu su mitybos pakeitimais, dažnai būna veiksmingesni nei vien tik virškinimo problemų sprendimas.
Sunkumai susikaupti atliekant užduotis ar priimant paprastus sprendimus
Kai nerimas tampa nuolatiniu palydovu, dažnai pablogėja kognityvinės funkcijos, todėl labai sunku susikaupti ir priimti sprendimus. Nerimą jaučiantis protas tampa užimtas rūpesčiais, todėl dabartinėms užduotims atlikti lieka nedaug protinių išteklių. Asmenys gali nesuprasdami skaityti tą pačią pastraipą arba sunkiai sekti pokalbius.
Paprasti sprendimai, tokie kaip pasirinkimas, ką valgyti ar apsirengti, gali tapti nepakeliama našta. Šis protinis rūkas – tai ne tinginystė, o nerimas, sunaudojantis kognityvinę juostą. Daugelis teigia, kad, kai tenka rinktis, jaučiasi paralyžiuoti, nes bijo galimų neigiamų bet kokio sprendimo padarinių.
Šie susikaupimo sunkumai dažnai turi įtakos darbingumui, akademiniams pasiekimams ir kasdieniam gyvenimui, o tai dar labiau didina nerimą.
Nemalonius jausmus sukeliančių situacijų vengimas
Vengimo elgesys yra vienas iš iškalbingiausių nuolatinio nerimo rodiklių , atsirandantis kartu su kognityviniais sutrikimais, pavyzdžiui, koncentracijos sunkumais. Lėtinį nerimą patiriantys asmenys dažnai susikuria sudėtingas sistemas, kad išvengtų nepatogumų keliančių situacijų, nesvarbu, ar tai būtų socialiniai susibūrimai, konkrečios vietos, ar tam tikra veikla.
Šis apsauginis mechanizmas suteikia laikiną palengvėjimą, bet galiausiai sustiprina nerimo modelius. Psichologai pastebi, kad pasikartojantis vengimas stiprina nervinius kelius, susijusius su baimės reakcijomis, todėl ateityje susidurti su baime darosi vis sunkiau. Dažniausiai pasitaikančios vengimo strategijos – tai pasiteisinimai, kodėl praleidžiami renginiai, nerimą sukeliančių užduočių atidėliojimas arba griežtos rutinos, kuri sumažina netikrumą ir galimus dirgiklius, kūrimas. Profesionalus įsikišimas padeda nutraukti šį savaime besitęsiantį ciklą.
Nuolat ieškoma užtikrinimo iš kitų
Žmonės, kovojantys su nuolatiniu nerimu, dažnai siekia pernelyg didelio draugų, šeimos narių ir net pažįstamų patvirtinimo. Toks elgesys kyla iš giliai įsišaknijusio nepasitikėjimo savimi ir baimės suklysti.
Asmenys gali nuolat klausinėti kitų, ar jie ką nors padarė teisingai arba ar jų sprendimai yra tinkami. Jie dažnai ieško patvirtinimo dėl savo išvaizdos, veiklos darbe ar socialinio bendravimo. Ši priklausomybė nuo išorinio patvirtinimo neleidžia jiems išsiugdyti pasitikėjimo savimi ir vidinio pasitikėjimo savimi.
Psichologai pastebi, kad toks patikinimo ieškojimas kelia įtampą santykiuose ir tik laikinai sumažina nerimą. Norint ištrūkti iš šio rato, reikia ugdyti savęs vertinimo įgūdžius pasitelkiant dėmesingo įsisąmoninimo praktiką ir kognityvines elgesio technikas.
Medžiagų ar elgesio vartojimas siekiant numalšinti nemalonias emocijas
Daugelis asmenų, kenčiančių nuo nuolatinio nerimo, griebiasi narkotinių medžiagų ar pasikartojančio elgesio kaip būdo pabėgti nuo nemalonių emocinių būsenų. Šis įveikos mechanizmas gali pasireikšti alkoholio vartojimu, laisvalaikio narkotikų vartojimu, besaikiu valgymu ar kompulsyviu apsipirkinėjimu.
Nors tai suteikia laikiną palengvėjimą, ilgainiui nerimas dar labiau sustiprėja. Psichologai šį modelį vadina „emociniu vengimu”, kuris užkerta kelią sveikam pagrindinių jausmų apdorojimui.
Šis ciklas tęsiasi savaime, nes asmeniui reikia vis daugiau nuskausminamosios medžiagos tam pačiam poveikiui pasiekti, todėl greta pirminės nerimo būklės gali atsirasti ir priklausomybės problemų.
Fiziniai simptomai streso metu
Kai ištinka nerimas, organizmas dažnai reaguoja fizinių apraiškų kaskada, kuri signalizuoja apie padidėjusį streso lygį. Šie simptomai: padažnėjęs širdies plakimas, paviršutiniškas kvėpavimas, raumenų įtampa, galvos skausmas ir virškinimo sutrikimai.
Lėtinio nerimo kamuojamiems žmonėms šios fizinės reakcijos gali pasireikšti iš pirmo žvilgsnio įprastose situacijose – darbo pristatyme, socialiniame susitikime ar net priimant nedidelį sprendimą. Neadekvačiai suaktyvėja organizmo reakcija „kovok arba bėk”, išsiskiria streso hormonai, dėl kurių dreba rankos, gausiai prakaituojama arba svaigsta galva.
Šių kūno signalų atpažinimas kaip nerimo simptomų, o ne kaip skubios medicininės pagalbos, yra svarbus žingsnis valdymo link. Daugelis pastebi, kad fizinių apraiškų šalinimas giliai kvėpuojant arba palaipsniui atpalaiduojant raumenis padeda nutraukti nerimo ciklą.
