Vaistinių lentynos lūžta nuo probiotikų – vieni žada stebuklus, kiti kainuoja kaip geras vakarienė restorane. Pasirinkti tinkamą produktą tampa tikru iššūkiu, nes reklaminiai pažadai retai atitinka realybę.
Daugelis žmonių perka probiotikus impulsyviai, remdamiesi draugų rekomendacijomis ar patrauklia pakuote. Po kelių savaičių vartojimo nusivilia – jokio efekto. Problema ta, kad ne kiekvienas probiotkas tinka kiekvienam, o kai kurie produktai tiesiog neveikia.
Kodėl dauguma probiotikų neduoda rezultatų
Pagrindinė priežastis – bakterijos žūva dar nepasiekusios žarnyno. Skrandžio rūgštis sunaikina didžiąją dalį gyvų mikroorganizmų, jei jie neapsaugoti specialia kapsule ar dangalu.
Kita problema – per mažas bakterijų kiekis. Kai kuriuose pigiuose produktuose deklaruojamas skaičius galioja tik pagaminimo momentu, o iki galiojimo pabaigos gyvų bakterijų beveik nelieka.
Trečia klaida – netinkamų padermių pasirinkimas. Skirtingos bakterijų rūšys veikia skirtingai: vienos padeda nuo vidurių užkietėjimo, kitos – nuo pūtimo, trečios tinka vartoti kartu su antibiotikais. Universalaus sprendimo nėra.
Į ką žiūrėti renkantis produktą
KTJ (kolonijas formuojantys vienetai) garantija iki galiojimo pabaigos – tai svarbiausias rodiklis. Jei ant pakuotės parašyta „pagaminimo metu” – produktas gali būti beverčiai dar prieš jį atplėšiant.
Enterinis dangalas arba dviguba kapsulė apsaugo bakterijas nuo skrandžio rūgšties. Produktai su tokia apsauga kainuoja brangiau, bet veikia efektyviau.
Padermių skaidrumas – gamintojas turėtų nurodyti konkrečias bakterijų padermes, ne tik rūšis. Pavyzdžiui, „Lactobacillus rhamnosus GG” yra konkretus ir ištirtas štamas, o tiesiog „Lactobacillus” – nieko nereiškiantis užrašas.
Kokios padermės tinka konkrečioms problemoms
Vidurių užkietėjimui geriausiai tinka Bifidobacterium lactis – ši padermė pagreitina žarnyno judėjimą ir minkština išmatas. Efektyvios dozės prasideda nuo kelių milijardų KTJ per dieną.
Pūtimui ir dirgliosios žarnos sindromui padeda daugiapaderminės formulės su B. longum, L. plantarum ir L. acidophilus deriniu. Dozės tokioms problemoms paprastai būna didesnės – nuo keliasdešimt iki šimto milijardų KTJ.
Vartojant antibiotikus rinktinės yra dvi padermės: Saccharomyces boulardii (tai mielės, ne bakterijos, todėl antibiotikai jų nesunaikina) ir Lactobacillus rhamnosus GG. Pradėkite vartoti kartu su antibiotikais ir tęskite dar savaitę po kurso pabaigos.
Produktų tipai ir jų privalumai
Sinbiotikai – tai probiotikai kartu su prebiotikais (inulinu, FOS). Prebiotikai maitina naudingas bakterijas ir padeda joms įsitvirtinti žarnyne. Toks derinys veikia geriau nei vien probiotikai.
Kambario temperatūros produktai – patogesni laikymui ir kelionėms. Modernios technologijos leidžia išsaugoti bakterijų gyvybingumą be šaldytuvo, jei laikomasi saugojimo sąlygų.
Šaldomi probiotikai – paprastai stipresnės koncentracijos ir jautresni aplinkai. Jei pertrūksta šaldymo grandinė, efektyvumas drastiškai krenta.
Kada tikėtis rezultatų
Pirmuosius pokyčius – mažiau pūtimo, reguliaresnį virškinimą – galite pajusti jau po savaitės ar dviejų. Rimtesniems pokyčiams, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos simptomų sumažėjimui, reikia bent pusantro–trijų mėnesių nuoseklaus vartojimo.
Jei po trijų mėnesių jokio pagerėjimo nėra, produktas jums tiesiog netinka. Tai nereiškia, kad probiotikai neveikia – tiesiog reikia išbandyti kitą padermių derinį.
Svarbu vartoti kasdien tuo pačiu metu. Kai kuriuos produktus rekomenduojama gerti su maistu, kitus – tuščiu skrandžiu. Skaitykite instrukcijas ant pakuotės.
Kam probiotikų geriau nevartoti
Sveikiems žmonėms su normaliu virškinimui probiotikai paprastai yra saugūs. Tačiau yra išimčių.
Žmonės su stipriai nusilpusiu imunitetu – po chemoterapijos, organų transplantacijos ar sergantys AIDS – turėtų vengti gyvų bakterijų preparatų be gydytojo priežiūros. Egzistuoja nedidelė, bet reali infekcijos rizika.
Po didelių pilvo operacijų taip pat verta palaukti ir pasitarti su chirurgu prieš pradedant vartoti probiotikus.
Nėščios ir maitinančios moterys gali vartoti daugelį probiotikų, tačiau rekomenduojama pirma pasitarti su gydytoju, ypač jei planuojama vartoti didelėmis dozėmis.
Praktiniai patarimai kasdieniam vartojimui
Pradėkite nuo mažesnės dozės ir palaipsniui didinkite – taip išvengsite pradinio pūtimo ar diskomforto, kuris kartais pasireiškia pirmosiomis dienomis.
Jei vartojate antibiotikus, probiotikus gerkite bent dviejų valandų intervalu nuo vaistų – taip antibiotikai nespės sunaikinti naudingų bakterijų.
Atkreipkite dėmesį į galiojimo terminą ir laikymo sąlygas. Net geriausi probiotikai taps beverčiais, jei laikomi netinkamai.
Ir svarbiausia – probiotikai nėra stebuklinga piliulė. Jie veikia geriausiai kartu su subalansuota mityba, pakankamu skaiduliniu maistu ir sveiku gyvenimo būdu.
