Žvakė miegamajame – ramybė, jaukumas, vakarinė rutina. Bent jau taip atrodo. Bet tyrimai rodo priešingai: kai kurios kvapiosios žvakės uždarame kambaryje gali išskirti daugiau kenksmingų dalelių nei įtaria net patys kruopščiausi namų šeimininkai.
Nesakau, kad reikia visas išmesti. Bet kai sužinojau, kas iš tikrųjų kyla iš tos liepsnos – pakeičiau ir ką dedu ant naktinio stalelio, ir kiek laiko leidžiu jai degti. Ir skirtumą pajutau greičiau, nei tikėjausi.
Kas slepiasi dūmuose
Deganti kvapioji žvakė neskleidžia tik aromato. Tyrimai rodo, kad dūmuose gali būti smulkiųjų kietųjų dalelių, sieros dioksido, anglies monoksido, azoto oksidų ir kvapiųjų cheminių junginių. Parafino pagrindu pagamintos žvakės – dažniausiai parduodamos – gali išskirti iš naftos kilusius junginius ir net benzeno klasės medžiagas.
Sintetiniai kvapikliai, dažikliai ir pigūs dagčiai situaciją dar pablogina – metalų priemaišos iš dagčių gali generuoti sunkiųjų metalų daleles. O kas blogiausia – šie teršalai uždarame kambaryje išlieka ore kelias valandas po užgesinimo. Jūs jau seniai užmigote, bet plaučiai vis dar kvėpuoja tuo, ką žvakė paliko.
Kodėl smulkios dalelės pasiekia giliausias vietas
Didžiausia problema – ne kvapas ir ne dūmų spalva. Tai smulkiosios dalelės, kurios yra tokios mažos, kad praeina pro viršutinių kvėpavimo takų filtrą ir nusėda giliuosiuose plaučių audiniuose – alveolėse.
Ten jos dirgina jautrias membranas, sukelia uždegimą ir trikdo dujų apykaitą. Pakartotinis poveikis gali skatinti plaučių randėjimą, mažinti plaučių tūrį ir pasunkinti astmą ar lėtinį bronchitą. Tyrimai rodo, kad mažuose, prastai vėdinamuose kambariuose dalelių koncentracija gali gerokai viršyti sveikatos gaires – ir tai ne išimtis, o gana dažna situacija daugelyje namų.
Kvapiosios medžiagos taip pat reaguoja su patalpų ozonu ir sudaro papildomus šalutinius produktus, tokius kaip formaldehidas. Tai reiškia, kad net užgesinus žvakę, cheminė reakcija ore dar tęsiasi. O jūs tuo metu jau miegate ir kvėpuojate visu tuo, kas liko kambaryje.
Kaip deginti, jei vis tiek norite
Visiškai atsisakyti žvakių nereikia – bet reikia keisti įpročius. Pirma taisyklė: trumpas degimo laikas. Penkiolika–dvidešimt minučių pakanka jaukumui sukurti, bet nepakankamai, kad kambarys prisipildytų teršalų.
Antra – vėdinimas. Po užgesinimo atidarykite langą bent dešimčiai minučių, kad dalelės išsisklaidytų. Trečia – rinkitės žvakes su medvilniniais arba mediniais dagčiais, sojos ar bičių vaško pagrindu, be sintetinių kvapiklių ir dažiklių. Kuo trumpesnis ingredientų sąrašas – tuo švariau dega. Ketvirta – nedeginkite žvakių mažuose, prastai vėdinamuose kambariuose, ypač miegamajame prieš miegą, kai langai uždaryti visai nakčiai.
Ir nežiūrėkite į užrašą „ekologiška” ar „natūrali” ant etiketės – tai rinkodaros žodžiai, ne kokybės garantija. Žiūrėkite sudėtį.
Jei mėgstate vakarinį žvakių ritualą – deginkite trumpiau, vėdinkite dažniau ir rinkitės sąmoningiau. Jūsų plaučiai tą skirtumą pajus greičiau, nei manote.
