Ankstyvieji pagreitėjusio senėjimo požymiai yra neįprastas nuovargis, mažėjanti raumenų jėga, nepaaiškinamas skausmas, kognityvinė migla ir ankstyvi odos pokyčiai. Profilaktiškai reikia nuolat miegoti, reguliariai mankštintis, laikytis priešuždegiminės dietos ir valdyti stresą. Taip pat naudinga palaikyti mitochondrijų funkciją naudojant B grupės vitaminus, CoQ10 ir omega-3 papildus. Reguliariai tikrinant sveikatą galima nustatyti hormonų pusiausvyros sutrikimus, kol jie dar nepadarė žalos. Supratus šiuos įspėjamuosius signalus, atsiveria puikios galimybės įsikišti ir galbūt sustabdyti ankstyvo senėjimo procesus.
Neįprastas nuovargis ir energijos išeikvojimas
Nors retkarčiais nuovargis kamuoja kiekvieną, nuolatinis ir neįprastas nuovargis dažnai signalizuoja apie organizmo senėjimo procesą. Šis energijos trūkumas gali atsirasti dėl ląstelių mitochondrijų disfunkcijos, hormonų disbalanso arba sumažėjusio deguonies pernešimo pajėgumo.
Prevencijos strategijos apima nuoseklų 7-8 valandų nakties miegą, reguliarų fizinį aktyvumą, skatinantį ląstelių atkūrimo mechanizmus, ir maistinių medžiagų turintį maistą, kuriame yra antioksidantų. B grupės vitaminai, CoQ10 ir omega-3 riebalų rūgštys palaiko mitochondrijų funkciją.
Stebint hidratacijos lygį, valdant stresą sąmoningumo praktikomis ir periodiškai tikrinant sveikatą galima nustatyti pagrindines priežastis. Kai nuovargis išlieka nepaisant gyvenimo būdo pakeitimų, konsultacijos su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais padeda nustatyti, ar reikia papildų arba medicininės intervencijos.
Mažėjanti raumenų masė ir jėga
Dauguma suaugusiųjų, sulaukę 30 metų, per dešimtmetį praranda 3-5 proc. raumenų masės – ši būklė mediciniškai vadinama sarkopenija. Šis natūralus raumenų nykimas pagreitėja sulaukus 60 metų, todėl sumažėja jėga, atsiranda pusiausvyros problemų ir padidėja kritimo rizika.
Įspėjamieji požymiai yra sunkumas pakilti nuo kėdės, sumažėjusi suėmimo jėga ir nuovargis atliekant anksčiau įveikiamus veiksmus. Prevencinės strategijos apima reguliarias pasipriešinimo treniruotes du kartus per savaitę, pakankamą baltymų suvartojimą (1,2-1,5 g kilogramui kūno svorio kasdien) ir vitamino D kiekio palaikymą.
Net ir nedidelis jėgos pagerėjimas gali turėti didelės įtakos savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Tyrimai rodo, kad niekada nevėlu kovoti su raumenų nykimu nuosekliai mankštinantis ir tinkamai maitinantis.
Lėtinis uždegimas ir nepaaiškinamas skausmas
Nors dažnai atmetama, kad lėtinis uždegimas yra normali senėjimo dalis, jis yra svarbus su amžiumi susijusio sveikatos pablogėjimo veiksnys. Šis tylus procesas pasireiškia nuolatiniu sąnarių skausmu, nepaaiškinamu nuovargiu ar virškinimo problemomis, kurios neišnyksta pailsėjus.
Prevencijos strategijos apima priešuždegiminę mitybą, kurioje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, spalvotų daržovių ir mažai perdirbtų maisto produktų. Reguliarus vidutinio sunkumo fizinis krūvis mažina uždegimo žymenis, o pakankamas miegas leidžia organizmui natūraliai reguliuoti uždegimą. Streso valdymas medituojant arba atliekant kvėpavimo pratimus dar labiau sušvelnina uždegimines reakcijas.
Ankstyva intervencija, atliekant uždegimo žymenų tyrimus, gali padėti nustatyti problemas, kol jos dar nepadarė didelės žalos, todėl galima taikyti tikslingą gydymą.
Atminties sutrikimai ir kognityvinė migla
Užmaršumas ir protinis vangumas yra įprasti kognityviniai pokyčiai, kuriuos daugelis žmonių patiria senstant. Nors atsitiktiniai atminties sutrikimai yra normalus reiškinys, nuolatinė kognityvinė migla gali rodyti pagreitėjusį senėjimą.
Kognityvinių gebėjimų silpnėjimą lemia keli veiksniai: lėtinis stresas, prasta miego kokybė, mitybos trūkumai ir nepakankama protinė stimuliacija. Neurotransmiterio acetilcholino, būtino atminčiai formuotis, su amžiumi natūraliai mažėja.
Prevencijos strategijos apima reguliarius kognityvinius pratimus, pavyzdžiui, galvosūkius ir naujų įgūdžių mokymąsi, socialinių ryšių palaikymą, Viduržemio jūros regiono dietą, kurioje gausu antioksidantų, pakankamą miegą ir streso mažinimo metodus, pavyzdžiui, meditaciją. Fiziniai pratimai taip pat skatina neurogenezę – naujų smegenų ląstelių formavimąsi – net ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Odos pokyčiai po normalaus senėjimo
Nors įprastas odos senėjimas paprastai pasireiškia smulkiomis raukšlelėmis ir nedideliais tekstūros pokyčiais, tam tikri odos pokyčiai signalizuoja apie gilesnius biologinio senėjimo procesus ar sveikatos būklę.
Šie susirūpinimą keliantys pokyčiai yra ankstyvos gilios raukšlės, neįprasti pigmentacijos modeliai, nuolatinis sausumas, neatsparus drėkinamosioms priemonėms, itin didelis elastingumo praradimas ir spartesnis plonėjimas. Nepaaiškinamos mėlynės, uždelstas žaizdų gijimas ir ryškūs tekstūros nelygumai gali rodyti kraujagyslių problemas arba kolageno sutrikimus.
Prevencinės strategijos apima intensyvią apsaugą nuo saulės, antioksidantų turtingą mitybą, tinkamą drėkinimą, švelnią odos priežiūrą ir vengimą vartoti tabaką. Reguliarus dermatologinis vertinimas padeda anksti nustatyti susirūpinimą keliančius pokyčius. Cukraus kiekio kraujyje reguliavimas ir streso valdymas taip pat turi didelę įtaką odos sveikatai ir senėjimo progresavimui.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai ir medžiagų apykaitos pokyčiai
Subtili hormonų pusiausvyra visame organizme smarkiai keičiasi su amžiumi ir daro įtaką beveik kiekvienai biologinei sistemai. Šie pokyčiai pasireiškia sumažėjusiu estrogeno ir progesterono kiekiu moterims, sumažėjusiu testosterono kiekiu vyrams, sumažėjusiu augimo hormono ir DHEA kiekiu abiem lytims.
Paspartėjęs hormonų disbalansas dažnai pasireiškia neįprastu nuovargiu, nepaaiškinamu svorio priaugimu, sumažėjusia raumenų mase ir sumažėjusiu lytiniu potraukiu. Prevencijos strategijos apima reguliarius endokrininius tyrimus, sveiko kūno svorio palaikymą, pakankamo baltymų kiekio vartojimą ir pasipriešinimo treniruotes. Kai kuriems asmenims gali būti naudinga gydytojo prižiūrima pakaitinė hormonų terapija, kai gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka simptominiam disbalansui pašalinti.
Virškinimo sistemos sutrikimai
Su amžiumi virškinimo sistema palaipsniui keičiasi, o tai gali smarkiai paveikti maistinių medžiagų įsisavinimą ir bendrą virškinamojo trakto veiklą. Sumažėjusi skrandžio rūgšties gamyba, sumažėjęs žarnyno judrumas ir žarnyno mikrobiomo įvairovės pokyčiai dažnai pasireiškia nuolatiniais virškinimo sutrikimais, vidurių užkietėjimu arba nauju jautrumu maistui.
Prevencinės strategijos apima pakankamą hidrataciją, daug skaidulų turinčių maisto produktų vartojimą ir fermentuotų produktų vartojimą naudingoms žarnyno bakterijoms palaikyti. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina virškinimo procesus, o ilgalaikis rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimas padeda išsaugoti natūralų virškinimo pajėgumą. Mažesnis ir dažnesnis valgymas taip pat gali palengvinti virškinimo naštą.
Dėl nuolatinių simptomų būtina kreiptis į gydytoją, nes jie gali rodyti pagreitėjusį virškinamojo trakto senėjimą.
Ląstelinis stresas ir mitochondrijų disfunkcija
Už matomų virškinimo sutrikimų slypi esminis senėjimo procesas, vykstantis mikroskopiniame lygmenyje. Ląstelių stresas ir mitochondrijų disfunkcija pagreitina senėjimą, nes šios ląstelių jėgainės ilgainiui gamina mažiau energijos ir daugiau kenksmingų laisvųjų radikalų.
Pagrindiniai požymiai: nepaaiškinamas nuovargis, sumažėjęs atsistatymo pajėgumas ir padidėjęs jautrumas aplinkos toksinams. Prevencijos strategijose daugiausia dėmesio skiriama mitochondrijų sveikatai palaikyti reguliariai mankštinantis, badaujant su pertraukomis ir vartojant daug antioksidantų turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, uogas ir lapinius žalumynus.
Ląstelių vientisumą gali padėti palaikyti CoQ10, alfa-lipoinė rūgštis ir NAD+ pirmtakai. Aplinkos toksinų poveikio mažinimas dar labiau apsaugo mitochondrijų funkciją ir lėtina ląstelių senėjimo procesus.
