Visceraliniai pilvo riebalai veikia kaip aktyvus endokrininis organas, išskiriantis uždegiminius junginius, kurie cirkuliuoja visame organizme. Šios medžiagos sukelia lėtinį uždegimą ir sutrikdo hormonų pusiausvyrą, sudarydamos idealias sąlygas vėžiui vystytis. Mechanizmai skiriasi priklausomai nuo vėžio tipo: storosios žarnos (pakitęs mikrobiomas), kasos (ląstelių transformacija), endometriumo (estrogenų stimuliacija) ir krūties (leptino signalas). Gyvenimo būdo pakeitimai, įskaitant mitybos pokyčius, fizinius pratimus ir streso valdymą, gali pastebimai sumažinti visceralinių riebalų kiekį ir jų vėžį skatinantį poveikį.
Mokslas apie pilvo riebalus kaip metaboliškai aktyvų audinį
Aplink pilvą susikaupę visceraliniai riebalai yra ne tik estetinė problema; jie veikia kaip aktyvus endokrininis organas, turintis didelę įtaką sveikatai. Šis metaboliškai aktyvus audinys išskiria įvairius biologiškai aktyvius junginius, įskaitant adipokinus, citokinus ir hormonus, kurie skatina uždegimą ir atsparumą insulinui.
Skirtingai nei poodiniai riebalai, visceralinis riebalinis audinys tiesiogiai išskiria uždegimą sukeliančias medžiagas į portalinę kraujotaką, kurios veikia kepenų funkciją ir medžiagų apykaitos procesus visame organizme. Šie biocheminiai pasiuntiniai sukuria prouždegiminę aplinką, galinčią pažeisti DNR, sutrikdyti ląstelių atstatymo mechanizmus ir skatinti nenormalų ląstelių augimą – visi šie veiksniai didina vėžio riziką.
Šis biologinis aktyvumas paaiškina, kodėl dėl pilvinio nutukimo ypač padidėja storosios žarnos, kasos, krūties ir endometriumo vėžio rizika.
Kaip visceraliniai riebalai sukelia uždegimą ir hormonų pusiausvyros sutrikimus
Visceralinių riebalų endokrininės funkcijos pasireiškia per specifinius biocheminius kelius, kurie inicijuoja lėtinį, silpną uždegimą visame organizme. Šis metaboliškai aktyvus audinys išskiria prouždegiminius citokinus, tokius kaip interleukinas-6 ir naviko nekrozės faktorius alfa, ir taip sukuria nuolatinę uždegiminę būklę, susijusią su vėžio vystymusi.
Be to, visceralinis nutukimas sutrikdo hormonų pusiausvyrą, nes dėl aromatazės fermento aktyvumo padidėja estrogenų gamyba ir padidėja insulino bei į insuliną panašaus augimo faktoriaus kiekis. Šie hormoniniai pokyčiai sukuria mikroaplinką, palankią ląstelių proliferacijai ir sumažėjusiai apoptozei.
Uždegimo ir hormoninės reguliacijos sutrikimų derinys pažeidžia DNR, sutrikdo ląstelių taisymo mechanizmus ir skatina kancerogenezę, ypač krūties, storosios žarnos, kasos ir gimdos gleivinės audiniuose.
Konkretūs mechanizmai, siejantys pilvo riebalus su kiekvieno tipo vėžiu
Nors kiekvienas vėžys vystosi dėl skirtingų patofiziologinių procesų, pilvo riebalai prisideda prie kancerogenezės per audiniams būdingus mechanizmus.
Sergant storosios žarnos vėžiu, visceraliniai riebalai išskiria uždegiminius citokinus, kurie tiesiogiai pažeidžia žarnyno gleivinę ir keičia mikrobiomo sudėtį. Kasos vėžio atveju riebalinės kilmės egzosomos skatina ląstelių transformaciją ir atsparumą apoptozei.
Endometriumo vėžio riziką didina riebaliniame audinyje gaminamas estrogenas, kuris stimuliuoja endometriumo ląstelių proliferaciją be progesterono pasipriešinimo. Krūties vėžys po menopauzės panašiai susijęs su estrogeno valdomais mechanizmais, tačiau papildomai pasižymi leptino tarpininkaujamais signalais, kurie skatina naviko kamieninių ląstelių aktyvumą.
Kiekvienas iš šių mechanizmų yra potencialus taikinys antsvorio turinčių asmenų vėžio prevencijos strategijoms.
Įrodymais pagrįstos visceralinių riebalų kiekio mažinimo ir vėžio rizikos mažinimo strategijos
Supratus mechanizmus, kuriais pilvo riebalai prisideda prie vėžio išsivystymo, natūralu, kad reikia ištirti įrodymais pagrįstas intervencines priemones, galinčias sumažinti šią riziką.
Tyrimai nuosekliai rodo, kad mitybos pokyčiai, pabrėžiantys augalinį maistą, reguliarus fizinis aktyvumas, derinant aerobinius pratimus su pasipriešinimo treniruotėmis, ir tinkama miego kokybė gerokai sumažina visceralinį riebalinį sluoksnį. Tyrimai rodo, kad badavimas su pertraukomis gali būti ypač veiksmingas pilvo riebalų atžvilgiu.
Įrodyta, kad streso valdymo metodai, įskaitant dėmesingo įsisąmoninimo meditaciją, veiksmingai mažina kortizolio kiekį, susijusį su centriniu nutukimu. Be to, šias strategijas papildo alkoholio vartojimo ribojimas ir vengimas vartoti tabaką. Net ir nedidelis visceralinių riebalų kiekio sumažinimas 5-10 % gali reikšmingai sumažinti uždegiminius žymenis ir atsparumą insulinui, susijusius su vėžio patogeneze.
