Krūtinės sunkumas, kosulys, jausmas, kad kvėpavimas „neišeina iki galo” – daugeliui tai pažįstami pojūčiai, ypač šaltuoju metų laiku ar sergant peršalimo ligomis. Vaistinėse pilna sirupų ir tablečių, tačiau yra vienas metodas, kuris nieko nekainuoja ir kurį galima taikyti bet kur.
Įdomiausia, kad šis metodas pagrįstas fiziologija ir naudojamas net ligoninėse – padėti pacientams atsikosėti ir lengviau kvėpuoti. O namuose jį gali taikyti bet kas.
Kodėl gleivės kaupiasi ir kaip organizmas jų natūraliai atsikrato
Kvėpavimo takai nuolat gamina gleives – tai normalu ir netgi naudinga. Gleivės sulaiko dulkes, bakterijas ir kitus nepageidaujamus dalykus, o smulkučiai plaučių „šepetėliai” (cilijos) juos stumia aukštyn, kad būtų pašalinti.
Problema prasideda, kai gleivių susidaro per daug arba jos tampa per tirštos. Tada cilijos nesusitvarko, atsiranda kosulys, sunkumas krūtinėje, kartais – švokštimas. Tai ypač aktualu peršalus, sergant bronchitu ar tiesiog gyvenant aplinkoje su sausa ar užteršta atmosfera.
Gera žinia – galima padėti organizmui šį procesą paspartinti. Ir tam nereikia jokių specialių įrankių.
Paprasta technika, kuri veikia per kelias minutes
Štai metodas, kurį galite išbandyti jau šiandien. Jis trunka vos penkias minutes, o poveikį pajusite iš karto.
Kaip atlikti:
Sėskite patogiai arba atsistokite – svarbu, kad nugara būtų tiesi. Galite šiek tiek pasilenkti į priekį – tai padeda diafragmai laisviau judėti.
Įkvėpkite lėtai per nosį, skaičiuodami iki keturių ar šešių. Stenkitės, kad pilvukas pakiltų – tai reiškia, kad kvėpuojate diafragma, o ne tik krūtine.
Sulaikykite orą sekundei ar dviem.
Iškvėpkite lėtai per burną, skaičiuodami iki šešių ar aštuonių. Galite suglausti lūpas tarsi pūstumėte per šiaudelį – tai sukuria lengvą pasipriešinimą ir padeda oro takams ilgiau išlikti atviriems.
Kartokite penkias minutes.
Kodėl tai veikia: lėtas, gilus kvėpavimas padidina plaučių ventiliaciją, o prailgintas iškvėpimas sukuria oro srovę, kuri padeda stumti gleives iš smulkesnių bronchų į stambesnius, iš kur jas lengviau iškosėti.
Papildoma pagalba: garai ir šilti gėrimai
Drėgnas oras – vienas paprasčiausių būdų suskystinti gleives. Štai kaip saugiai naudoti garus namuose:
Užvirkite vandens ir supilkite į stabilų dubenį ant tvirto paviršiaus. Palaukite minutę, kad temperatūra šiek tiek nukristų. Pasilenkite virš dubens maždaug dvidešimt–trisdešimt centimetrų atstumu ir uždenkite galvą rankšluosčiu. Kvėpuokite ramiai penkias–dešimt minučių.
Svarbu: niekada nesilenkite per arti – garai gali nudeginti. Vaikams ši procedūra netinkama be suaugusiojo priežiūros.
Į vandenį galite įlašinti lašelį eukaliptų ar pipirmėčių eterinio aliejaus, bet labai saikingai – ne daugiau kaip vieną procentą koncentracijos. Per stiprus kvapas gali dirginti, o ne padėti.
Žolelių arbatos taip pat gali padėti. Čiobrelių arbata tradiciškai naudojama kosėjant – čiobreliai turi lengvą ekspektorantinį (atkrėpimą skatinantį) poveikį. Pipirmėtė atpalaiduoja kvėpavimo takus. Tačiau nepersistenkite – vienas–du puodeliai per dieną pakanka.
Mityba ir skysčiai: kas padeda, kas trukdo
Pakankamas skysčių vartojimas – esminis dalykas. Kai organizmas dehidratuotas, gleivės tampa tirštesnės ir sunkiau pašalinamos. Gerkite reguliariai per visą dieną – vandenį, šiltas arbatas, sultinį.
Kai kurie maisto produktai gali padėti mažinti kvėpavimo takų uždegimą:
- Riebios žuvys (lašiša, skumbrė) – omega-3 riebalų rūgštys slopina uždegiminius procesus
- Česnakas ir svogūnai – turi sieros junginių su antimikrobiniu poveikiu
- Imbieras – tradiciškai naudojamas peršalimo simptomams lengvinti
- Tamsios uogos – turtingos antioksidantų
Tuo tarpu verta sumažinti labai riebaus, perdirbto maisto – jis skatina sisteminį uždegimą, kuris gali paveikti ir kvėpavimo takus.
Judėjimas ir grynas oras
Fizinis aktyvumas – vienas geriausių būdų palaikyti plaučių sveikatą. Kai judame, kvėpuojame giliau ir greičiau, o tai padeda mobilizuoti susikaupusius sekretas.
Nebūtina bėgti maratoną. Pakanka penkiolikos–trisdešimties minučių greito ėjimo kasdien. Idealiu atveju – lauke, kur oras švaresnis nei patalpose.
Jei gyvenate mieste, rinkitės parkus ar gatves toliau nuo intensyvaus eismo. O namuose reguliariai vėdinkite patalpas – kryžminė ventiliacija, kai atidaromi langai priešingose sienose, greitai atnaujina orą.
Jei turite alergiją ar jautrūs dulkėms, gali praversti HEPA filtro oro valytuvas miegamajame.
Kada šios priemonės netinka
Namų metodai skirti lengviems simptomams ar prevencijai. Yra situacijų, kai reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Dusulys stiprėja, o ne mažėja
- Atsirado naujas ar stiprėjantis švokštimas
- Kosėjant pasirodo kraujo
- Jaučiate skausmą krūtinėje
- Temperatūra pakyla virš 38 laipsnių
- Simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi–tris dienas ir blogėja
- Turite lėtinę kvėpavimo takų ligą (astmą, LOPL)
Jei naudojate pulsoksimetrą ir deguonies saturacija nukrenta žemiau 92 procentų ramybėje – tai signalas skubiai kreiptis pagalbos.
Kaip gauti geriausią rezultatą
Šios priemonės veikia geriausiai, kai taikomos kartu ir reguliariai:
Ryte – kvėpavimo pratimai penkias minutes, stiklinė šilto vandens ar žolelių arbatos.
Per dieną – pakankamas skysčių vartojimas, pasivaikščiojimas gryname ore.
Vakare – jei jaučiate sunkumą krūtinėje, garų įkvėpimas prieš miegą.
Tai paprasti dalykai, kurie nieko nekainuoja, bet gali padaryti realų skirtumą – ypač peršalimo sezono metu ar tiems, kas dažnai susiduria su kvėpavimo takų problemomis.
Beje, net ir nesergant verta retkarčiais skirti kelias minutes sąmoningam giliam kvėpavimui. Šiuolaikiniame gyvenime dauguma mūsų kvėpuojame paviršutiniškai – ir plaučiai tiesiog neišnaudoja viso savo potencialo.
