Senelis kiekvieną rudenį darydavo tą patį. Imdavo baltą juostą, priklaupdavo prie jaunų obelių ir lėtai vyniodavo kamienus nuo pat žemės. „Kai pamatysi, ką pelės padaro per vieną žiemą — suprasii, kodėl tai darau,” — sakydavo jis.
Tą žiemą kaimynų obelaitės buvo nužievintos iki baltumo. Mūsų — nepaliesta.
Kodėl pelės taikosi į jaunus medžius
Kai žemę uždengia sniegas, natūralaus maisto sumažėja. Pelės ir pelėnai pradeda ieškoti to, ką lengviausia pasiekti — ir jaunų medžių žievė yra ideali. Ji plona, minkšta, pilna drėgmės ir maistinių medžiagų.
Obelys, slyvos, kriaušės — visų jaunų vaismedžių žievė yra pažeidžiama. Ypač ties dirvos linija, kur graužikas randa ir prieglobstį, ir šilumą, ir maistą vienu metu. Po sniego sluoksniu pelės juda netrukdomos — ir gali apgraužti visą kamieną per vieną naktį.
Žala dažnai nematoma iki pavasario. Tada sodininkas pamato — žievė nulupinėta žiedu aplink kamieną. O kai žiedas užbaigtas — medžiui nutraukiamas maisto tiekimas iš šaknų į viršūnę. Kartais to pakanka augalui žūti. Kartais medis dar kelerius metus vegetuoja, bet vaisių nebeduoda.
Kas yra sodo tvarstis
Spunbondinė neaustinė juosta — balta, lengva, kvėpuojanti. Ji praleidžia orą ir drėgmę, bet sukuria mechaninį barjerą, per kurį pelės negali pragraužti. Skirtingai nuo dervos ar plėvelės — neužsandarina drėgmės prie kamieno ir nesukuria sąlygų puvimui ar grybinėms ligoms.
Lietuvos sodininkystės parduotuvėse ji parduodama kaip „sodo tvarstis” arba agroplėvelės juosta — kainuoja kelis eurus ir vieno ritinėlio pakanka visam sodui. Galima rasti „Sėkluvoje”, „Žalioje stotelėje”, sodininkystės skyriuose didžiuosiuose prekybos centruose.
Palyginti su eglišakėmis, kurios per žiemą atsilaisvina ir palieka tarpus, ar moliu, kuris sutrūkinėja per šalčius — spunbondas lieka vietoje, neatsilaisvina ir nesuyra. Vienas apvyniojimas gali tarnauti iki dviejų sezonų.
Kaip apvynioti teisingai
Pradėti nuo pat pagrindo — kuo arčiau žemės, tuo geriau, nes pelės ateina iš apačios. Vynioti aukštyn persidengiančiais vingiais, kaip medicininį tvarsį. Kiekvienas naujasis vingis turi dengti ankstesnį maždaug trečdaliu — kad neliktų tarpų, per kuriuos prasibrautų graužikas.
Juosta turi priglusti prie žievės, bet ne per stipriai — kamienas turi turėti vietos plėstis augdamas. Viršuje galą pritvirtinti virvele arba tiesiog užlenkti po paskutiniu sluoksniu.
Ant labai plonų sodinukų — dvigubas sluoksnis. Tai suteikia papildomos apsaugos ne tik nuo pelių, bet ir nuo vėjo bei pavasarinio saulės nudegimo, kai žievė dar nespėjusi prisitaikyti po žiemos.
„Senelis visada sakydavo — geriau valandą rudenį, nei verkti pavasarį,” — prisimena sodininkė. — „Dabar darau taip pat. Kiekvieną spalį. Be išimčių.”
Kada uždėti ir kada nuimti
Geriausia apvynioti rudenį, prieš pirmąjį šalį — kai pelės dar nespėjo persikraustyti arčiau medžių. Spalio vidurys — idealu. Nuimti galima pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir graužikų spaudimas sumažėja.
Jei juosta geros būklės — galima palikti ir kitam sezonui. Spunbondas netrukdo medžio augimui, todėl skubos nuimti nėra.
Viena juosta. Penkios minutės vienam medžiui. Ir ramus miegas visą žiemą — žinant, kad žievė liks ten, kur jai vieta.
