Retai kuris lietuvis prisimena vaikystę be šio produkto. Gimtadieniai, susibūrimai prie televizoriaus, mokykliniai piknykai – visur jis buvo. Tėvai duodavo kaip atlygį už gerą elgesį, o vaikai slėpdavo kišenėse nuo mokytojų.
Tačiau neseniai tarptautinis maisto portalas „Eat This” paskelbė verdiktą, kuris daugelį nustebins. Šis produktas buvo įvardytas kaip blogiausias maistas pasaulyje. Ne koks egzotiškas patiekalas iš tolimų kraštų, o tai, ką dauguma mūsų valgo reguliariai nuo pat mažumės.
Produktas, kurį visi pažįsta
Kalbame apie bulvių traškučius. Taip, tuos pačius, kurie guli beveik kiekvieno lietuvio virtuvėje, kuriuos perkame prie alaus, filmo ar tiesiog užkandžiui.
Ekspertai teigia, kad būtent traškučių sudėtis ir gamybos būdas juos padaro tokius žalingus. Rafinuoti krakmolai, pramoninės kilmės riebalai, per didelis druskos kiekis ir dirbtiniai priedai – visa tai kartu sukuria produktą, kuris suteikia daug kalorijų, bet beveik jokios maistinės vertės.
Kas iš tikrųjų yra maišelyje
Atplėšus traškučių pakelį, randame nuspėjamą mišinį: daugiausia rafinuoti angliavandeniai, permirkę druska, dirbtinių kvapų ir konservantų kokteilis. Skaidulų ar mikroelementų – praktiškai nulis.
Etiketėse dažnai nurodomi emulgatoriai, dažikliai ir paslaptingi „natūralūs skoniai”, kurių tikroji sudėtis lieka neaiški. O porcijų dydžiai ant pakuotės neturi nieko bendro su tuo, kiek iš tikrųjų suvalgome – kas gi sustoja ties 30 gramų?
Būtent ši kombinacija – greitas pasitenkinimas be jokio tikro maitinimo – skatina valgyti vis daugiau ir daugiau.
Ką traškučiai daro organizmui
Poveikis prasideda iš karto. Sūrus, riebus užkandis pakelia kraujospūdį, sutrikdo kraujagyslių funkciją ir sukelia cukraus bei trigliceridų šuolius kraujyje. Kadangi traškučiai nesuteikia sotumo jausmo, lengva suvartoti visą pakelį net nepastebint.
Ilgainiui reguliarus vartojimas susijęs su padidėjusiu LDL cholesterolio kiekiu, riebiosios kepenų ligos rizika, metabolinio sindromo atsiradimu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe.
Ir čia slypi didžiausia problema – įpročiai, susiformavę vaikystėje, išlieka visą gyvenimą.
Lietuvos problema
Traškučiai Lietuvoje yra įausti į kasdienę rutiną nuo mažų dienų. Vaikai juos gauna gimtadieniuose, valgo prie televizoriaus, perka mokyklų bufete. Ankstyvos pažinties metu susiformuoja skonio preferencijos, kurias vėliau sunku pakeisti.
Tai nėra vien asmeninio pasirinkimo klausimas – tai visuomenės sveikatos problema. Kuo anksčiau vaikas priprantamas prie druskingų, stipriai perdirbtų užkandžių, tuo sunkiau jam vėliau priimti sveikesnį maistą.
Sveikatos sistema susiduria su augančia našta dėl mitybos sukeltų ligų, o traškučiai yra vienas iš labiausiai paplitusių kaltininkų.
Kaip atsikratyti įpročio
Staigūs draudimai retai veikia. Geriau pradėti nuo nedidelių, praktiškų pakeitimų.
Vietoj traškučių pabandykite saujelę riešutų – graikinių, migdolų ar lazdyno. Jie suteikia panašų traškumą, bet kartu ir naudingų riebalų bei baltymų.
Kitas variantas – šviežios daržovės su humusu arba namie kepti daržovių traškučiai be priedų. Popkornas, paruoštas be sviesto ir su minimaliu druskos kiekiu, taip pat gera alternatyva.
Padeda ir paprasti įpročių pokyčiai: nelaikyti traškučių matomoje vietoje, iš anksto pasiruošti sveikesnius užkandžius, gerti vandenį, kai užeina noras kažko traškaus.
Per kelias savaites tokie pakeitimai sumažina priklausomybę nuo druskos ir pagerina sotumo jausmą. O svarbiausia – mažėja rizika susirgti ligomis, kurios kainuoja ne tik pinigus, bet ir gyvenimo metus.
