Pienas – vienas svarbiausių produktų daugelio lietuvių šaldytuvuose. Tačiau ne visas pienas vienodai saugus. Mitybos specialistai perspėja: nepasterizuotas (žalias) karvės pienas, parduodamas ūkininkų turguose ar kai kuriose prekyvietėse, gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Kodėl reikėtų vengti nepasterizuoto pieno
Šiluma neapdorotas, nepasterizuotas karvės pienas gali turėti pavojingų patogenų – Salmonella, Listeria ir patogeninės E. coli bakterijų. Būtent šiems mikroorganizmams sunaikinti ir skirta standartinė pasterizacija (72 °C temperatūroje 15 sekundžių).
Epidemiologiniai tyrimai sieja nepasterizuotą pieną su daugybe protrūkių visame pasaulyje – šimtais incidentų ir tūkstančiais susirgimų per pastaruosius dešimtmečius, įskaitant hospitalizacijas ir net mirties atvejus.
Prieinamumas skiriasi pagal šalį ir regioną. Tačiau net ir ten, kur žalias pienas parduodamas legaliai, pirkimas negarantuoja saugumo.
Teiginiai apie tai, kad nepasterizuotas pienas padeda nuo alergijų, astmos ar laktozės netoleravimo, neturi patikimų mokslinių įrodymų. Beje, laktozės kiekis pasterizuojant nesikeičia.
Kas gresia suvartojus užkrėstą pieną
Neturint terminio apdorojimo, kuris sunaikintų mikrobus, žaliame piene gali būti pavojingų bakterijų. Sisteminės apžvalgos nustatė, kad žalio pieno produktai atsakingi už didžiąją dalį su pienu susijusių maisto keliu plintančių susirgimų.
Pasterizacija (72 °C temperatūroje 15 sekundžių) patikimai naikina šiuos patogenus, praktiškai nesumažindama pagrindinių maistinių medžiagų kiekio.
Pažeidžiamos grupės – kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir imunodepresuoti pacientai – susiduria su ypač didele rizika. Visuomenės sveikatos institucijos vienareikšmiškai pataria šioms grupėms vengti nepasterizuoto pieno.
Ar mokslas patvirtina žalio pieno naudą?
Žalio pieno šalininkai teigia, kad jis sveikesnis, padeda nuo alergijų ir geriau toleruojamas. Tačiau ką sako mokslas?
Daugelis apžvalgų ir stebėsenos duomenų sieja žalią pieną su protrūkiais, susirgimais, hospitalizacijomis ir mirties atvejais. Tuo tarpu griežtų tyrimų, kurie įrodytų naudą, trūksta.
Observaciniai ryšiai tarp mažesnio alergijų ar astmos dažnio ūkinėse populiacijose neatskiria žalio pieno poveikio nuo daugelio kitų ūkinio gyvenimo veiksnių – kontakto su gyvūnais, buvimo lauke, įvairesnės mikrobiotos.
Viešosios sveikatos institucijos tvirtina: neįrodyta nauda nenusveria dokumentuotos rizikos.
Kaip atpažinti nepasterizuotą pieną
Atidžiai tikrinkite etiketes. Nepasterizuotas pienas paprastai pažymimas žodžiais „žalias”, „nepasterizuotas” arba panašiais terminais. Tokiuose produktuose nebūna standartinių pasterizacijos teiginių (pavyzdžiui, „pasterizuota” arba „termiškai apdorota”).
Praktikoje žalias pienas dažniau parduodamas ūkininkų kioskuose, turguose arba tiesiogiai iš ūkių. Dažnai jis būna paprastuose buteliuose su ūkio kontaktine informacija.
Ieškokite privalomų įspėjamųjų pranešimų jautrioms grupėms. Abejodami, paprašykite pardavėjo patvirtinimo apie pasterizacijos parametrus.
Saugesni pieno produktų pasirinkimai
Saugesnės alternatyvos – pasterizuoti produktai, fermentuoti variantai ir praturtinti pieno pakaitalai.
Pasterizuotas pienas (72 °C, 15 s) išlaiko pagrindines maistines medžiagas, tuo pačiu inaktyvindamas pavojingus patogenus.
Nesaldintas jogurtas ir kefyras pagerina laktozės toleranciją ir suteikia probiotinių kultūrų, palaikančių žarnyno sveikatą.
Augaliniai pienai. Rinkitės kalciu praturtintus variantus (apie 120 mg/100 ml) be pridėtinio cukraus. Kaulų sveikatai tinka vitamino D praturtinti produktai.
Jei nerimaujate dėl sočiųjų riebalų, teikite pirmenybę sumažinto riebumo pasterizuotiems pieno produktams.
Ką daryti, jei jau nusipirkote ar išgėrėte žalio pieno
Jei namuose radote žalią (nepasterizuotą) pieną, nedelsdami nustokite jį naudoti. Galite pranešti pardavėjui arba grąžinti produktą.
Laikykite pieną šaldytuve ir išsaugokite pakuotę su datos, partijos ir tiekėjo informacija – tai gali prireikti, jei visuomenės sveikatos tarnyba prašytų atlikti tyrimus.
Jei išgėrę pieno per kelias valandas ar dienas pajuntate vėmimą, viduriavimą, karščiavimą, kraują išmatose ar stiprius pilvo skausmus – kreipkitės medicininės pagalbos ir informuokite gydytojus apie kontaktą su žaliu pienu.
Aukštos rizikos asmenys (nėščiosios, mažyliams, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis) turėtų kreiptis į gydytoją net ir nesant simptomų.
Apie įtariamą susirgimą pranešikite vietinei visuomenės sveikatos tarnybai.
