Padidėjęs limfocitų skaičius kraujo tyrimuose dažnai kelia klausimų apie pagrindines sveikatos problemas. Šis sutrikimas, žinomas kaip limfocitozė, gali būti laikinas arba rodyti rimtas sveikatos problemas, reikalaujančias dėmesio. Nors nedidelės infekcijos dažniausiai sukelia laikinas padidėjimas, nuolatinis padidėjimas gali signalizuoti leukemiją, limfomą arba autoimuninius sutrikimus. Supratimas, kuo skiriasi gerybiniai svyravimai ir nerimą keliantys modeliai, padeda sveikatos priežiūros specialistams nustatyti tinkamus diagnostikos veiksmus. Įvairios ligos, susijusios su padidėjusiu limfocitų kiekiu, parodo, kodėl šis iš pažiūros paprastas laboratorinis radinys reikalauja atidaus tyrimo.
Normalių ir padidėjusių limfocitų skaičiaus supratimas
Kas tiksliai yra padidėjęs limfocitų skaičius? Normalus limfocitų kiekis suaugusiems paprastai svyruoja nuo 1000 iki 4800 ląstelių mikrolitre kraujo, o tai sudaro 20–40 % visų baltųjų kraujo kūnelių. Limfocitozė (padidėjęs limfocitų kiekis) diagnozuojama, kai šis skaičius viršija šias viršutines ribas.
Siekiant tikslaus vertinimo, gydytojai atsižvelgia į absoliučius skaičius ir procentines dalis. Referencinės ribos šiek tiek skiriasi tarp laboratorijų ir priklauso nuo demografinių veiksnių, pvz., amžiaus, nes vaikams limfocitų skaičius yra natūraliai didesnis nei suaugusiems.
Padidėjimas tampa klinikinės reikšmės kai išlieka ilgą laiką arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, galinčiais signalizuoti apie infekciją, uždegimą ar rimtesnes ligas, kurias reikia ištirti.
Dažniausios laikinos limfocitozės priežastys
Daugelis padidėjusio limfocitų skaičiaus atvejų yra laikini ir išnyksta be jokio gydymo. Virusinės infekcijos dažniausiai sukelia laikinas limfocitozę, ypač Epstein-Barr virusas (mononukleozė), citomegalovirusas, hepatitas ir gripas. Šios infekcijos skatina organizmą gaminti daugiau limfocitų, kad galėtų kovoti su patogenu.
Fizinis ir psichologinis stresas gali laikinai padidinti limfocitų skaičių dėl kortizolio svyravimų. Fiziniai pratimai, ypač intensyvūs, gali sukelti trumpalaikį limfocitų skaičiaus padidėjimą.
Tam tikri vaistai, įskaitant antibiotikus ir vaistus nuo traukulių, taip pat gali sukelti laikinę limfocitozę. Kai pagrindinė priežastis išnyksta arba vaistų vartojimas nutraukiamas, limfocitų skaičius paprastai grįžta į normos ribas.
Rimtos sveikatos būklės, susijusios su padidėjusiu limfocitų kiekiu
Keletas lėtinių ligų gali sukelti nuolatinį limfocitozę, dėl kurios reikia kreiptis į gydytoją. Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) dažnai pasireiškia padidėjusiu limfocitų skaičiumi, ypač vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems.
Limfomos, įskaitant Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas, gali pasireikšti padidėjusiu limfocitų kiekiu ir tokiomis simptomais kaip limfmazgių patinimas.
Tam tikros autoimuninės ligos, pvz., reumatoidinis artritas ir vilkligė, gali sukelti limfocitozę, nes imuninė sistema tampa hiperaktyvi. Kai kurios ilgai trunkančios virusinės infekcijos, įskaitant ŽIV ir hepatitą, gali išlaikyti padidėjusį limfocitų skaičių.
Tuberkuliozė, ypač aktyvioje formoje, taip pat gali sukelti ilgalaikį limfocitozę.
Diagnostiniai tyrimai pagrindinei priežasčiai nustatyti
Vertindami padidėjusį limfocitų skaičių, gydytojai paprastai pradeda nuo visapusiško kraujo tyrimo (CBC) su diferencijuotu tyrimu, kad nustatytų konkretų padidėjimą ir išanalizuotų kitas kraujo ląstelių populiacijas.
Papildomi tyrimai dažniausiai apima:
- Periferinio kraujo tepinėlis limfocitų morfologijai tirti
- Tyrimas srauto citometrija, siekiant identifikuoti specifinius limfocitų potipius
- Virusinė serologija EBV, CMV, ŽIV ir kitoms virusinėms infekcijoms nustatyti
- Kaulų čiulpų biopsija, jei įtariama leukemija arba limfoma
- Vaizdiniai tyrimai, pvz., kompiuterinė tomografija (KT) arba pozitronų emisijos tomografija
- Limfmazgių biopsija, kai yra limfadenopatija
Tinkamų diagnostikos metodų pasirinkimas priklauso nuo paciento ligos istorijos, fizinio tyrimo rezultatų ir pirminių laboratorinių tyrimų rezultatų. Šis sisteminis požiūris padeda tiksliai nustatyti limfocitozės priežastį.
Gydymo metodai, pagrįsti pagrindinėmis priežastimis
Padidėjusio limfocitų skaičiaus gydymas iš esmės priklauso nuo pagrindinės priežasties nustatymo ir pašalinimo, o ne nuo pačios limfocitozės gydymo.
Virusinėms infekcijoms paprastai pakanka palaikomojo gydymo, poilsio, skysčių vartojimo ir karščiavimą mažinančių vaistų, nes limfocitozė išnyksta savaime. Bakterinėms infekcijoms reikia skirti tinkamus antibiotikus. Autoimuninėms ligoms gali prireikti imunosupresantų, kortikosteroidų arba ligos eigą keičiančių vaistų.
Hematologinės piktybinės ligos, tokios kaip lėtinė limfocitinė leukemija, dažnai reikalauja specializuotų metodų, įskaitant chemoterapiją, imunoterapiją arba tikslinės veiklos preparatus. Kai kuriems besimptomiams pacientams, kurių liga yra lėtinė, gali būti naudinga atidžiai stebėti vietoj skubios intervencijos.
Reguliarus limfocitų skaičiaus stebėjimas padeda įvertinti gydymo veiksmingumą ir ligos progresavimą.
